Kretingališkio atrastos jūros akmenėlių istorijos
Kretingalės bibliotekos lankytojai nustemba ant palangės pamatę įvairiomis formomis sudėliotus jūros bangų nugludintus akmenėlius. Tai kretingališkio Ričardo Šideikio kolekcija „Jūros akmenėlių istorijos“ – gamtos grožio atradimas ir siūlymas jį pastebėti kitiems.
„Mačiau pajūryje moteris, renkančias jūros bangų išmestus gintarus, o aš neradau nė vieno. Bet akį patraukė gražūs akmenėliai ir pradėjau juos rinkti – anksčiau į šiuos nekreipiau dėmesio. Mane apėmė manija – namuose susikaupė tiek, kad nebetilpo ant palangių“, – šypsojosi R. Šideikis. Užkietėjęs žvejys mėgėjas surado dar vieną malonų laisvalaikio užsiėmimą.
Jo kolekcijoje – jūros bangų nugludinti įspūdingi akmenėliai: įvairių dydžių, formų, spalvų ir atspalvių. Jie unikalūs – vienodų nėra radęs. Kolekcionierius pasakojo, kad šlapi atrodo gražiau nei išdžiūvę – kartais nebelieka to stebuklo, kurį pajunta pamatęs šlapią akmenėlį. Vyras pastebėjo, jog tamsoje apšviesti įvairiomis šviesomis atrodo pasakiškai gražiai. Bet ne visada pajūryje gali rasti akmenų: kartais jų būna krūvos, o kartais – tik smėlis. „Matyt, bangos užkloja smėliu“, – svarstė kretingališkis.
Sudėlioti kompoziciją jam šovė į galvą radus akmenėlį, kuris priminė ruonį. „Aš ne kartą mačiau gyvą prie jūros, ant akmens, – šypsojosi vyras. – Tad pasiėmęs kriauklę, kurią man parvežė iš Amerikos, gražią medžio šakelę ir sudėliojau vaizdelį: ruonis po medžiu.“ Kompoziciją jis padovanojo giminaičiams, bet tebesaugo nuotrauką. Vėliau jis sukomponavo paveikslą – laivas jūroje.
Feisbuko paskyroje pradėjęs dalintis savo „akmeniniais“ sumanymais, Ričardas sulaukė pasiūlymo surengti parodėlę. Paragintas kretingališkės bibliotekininkės Birutės Grybauskienės, jis ryžosi savo kolekciją parodyti kitiems. „Tegul ateina pažiūrėti, kokį grožį sukuria gamta, o jei dar prisiliečia žmogus“, – kalbėjo bibliotekininkė. Ji pasiūlė R. Šideikiui idėjų, ką dar sukurti iš jūros bangų nudailintų akmenėlių.
Virginija LAPIENĖ
