Kvietiniškės darbo kambaryje – gėlės ir kompozicijos

Nuo vaikystės rankdarbius pamėgusi Birutė Šeškuvienė – darbšti ir naginga. Buhaltere UAB „Litimbera“ dirbanti kvietiniškė moka megzti, siūti, rišti iš špagato, o prieš trejus metus ėmė kurti gėles ir įvairias kompozicijas iš popieriaus, izolono ir gamtinių medžiagų.
Pradžia – dėl krikštynų
Jaunystėje Birutė iš rankų nepaleido virbalų: megzti jai buvo didžiulis malonumas. Vis dėlto rankas varginančio pomėgio teko atsisakyti. Išmokusi siūti ne tik pati pasipuošdavo, bet abiem seserims, mamai ir sau vestuvėms ne po vieną suknelę yra pasiuvusi, juk anksčiau vestuvės trukdavo dvi dienas. Ir dabar Birutė siuva, jei tik nori. Tačiau prieš trejus metus ją nuo siuvimo mašinos laisvalaikiu patraukė kitokie sumanymai. „Sesuo ruošėsi anūko krikštynoms, o man kilo mintis padaryti gėlių fotosesijai. Daug laiko praleidau gilindamasi jutube, kaip tos gėlės iš tampomo popieriaus ir izolono daromos, bet man pavyko“, – prisiminė Birutė, netikėtai užsikrėtusi nauju pomėgiu. Didžiulės ryškios gėlės iš izolono atrodo kaip valgomos, kokiomis puošiami tortai, bet per fotosesiją dar niekas nesusigundė atsilaužti kraštelio. O gal kokia elegantiška dama norėtų tokiu žiedu pasipuošti kaip skrybėle?
Rankdarbiai – dovanų
Gėlės iš izolono žymiai leng­vesnės už popierines, kurios daromos iš tampomo popieriaus. „Pirmiausia vieną vakarą karpau iš pasirinktos medžiagos žiedlapius. Dažniausiai iš karto trims gėlėms. Vienai popierinei gėlei sunaudoju apie pustrečio metro plataus popieriaus. Kitą vakarą formuoju žiedlapius ir klijuoju karštais klijais“, – pasakojo Birutė, naudojanti net statybinį feną, kai imasi gaminių iš izolono, atsparios vandeniui medžiagos, kuri kaitinama keičia formą. Moteris mėgsta pradėtą darbą pabaigti, tad kartais jos kambaryje šviesa dega net po vidurnakčio. „Vaikai užaugo, niekas kambarių nebesuverčia, laiko turiu, tad ir krapštausi. Idėjų vis ieškau internete“, – sakė moteris, šiuo metu kurianti smulkesnes velykines kompozicijas ir jau iki kitų Kalėdų supakavusi kalėdines dekoracijas. Beje, ji stengiasi panaudoti net mažiausius medžiagų likučius, juk izolonas suyra tik po 80–90 metų.
Pirmiausia Birutės kūrybą įvertina vyras Petras ir į namus grįžę sūnūs Valentas ir Laurynas. Jaunėlis Laurynas mokosi elektronikos, tad moteris juokauju, kad jis namuose atlieka praktiką – mamai padeda, kai ši imasi puokščių, kurios naudojamos kaip šviestuvai. „Kad šviestų, kartais prašau vyro arba sūnaus pagalbos – reikia lituoti, sujungti laidus. Tokie šviestuvai patinka mažus vaikus auginančioms mamoms, nes skleidžia prislopintą šviesą“, – pastebėjo kvietiniškė, dovanojanti savo rankdarbius draugams, giminaičiams, kolegoms.
Laima ŠVEISTRYTĖ