Kvietiniškiai žengė istoriniais pėdsakais

Renginio dalyviai prisiminė senųjų kvietiniškių gyvenimo istorijas, dainavo dainas.

Kas, jei ne vietiniai gyventojai prisimins senosios kartos istorinius vingius, sunkumus. Vartydami albumų nuotraukas Kvietinių bendruomenės centro nariai nutarė per Žolinių šventę surengti susitikimą, kuriame su istoriku, archyvare ir gyventojais prisimintų senąsias kaimo vietas, žmones. Plėtojama idėja sukurti ir lauko stendus, kuriuose atsiskleistų praeities prisiminimai.

Būtina kurti tradicijas

Atvykę į renginį svečiai susipažino su senųjų vietos gyventojų nuotraukomis, istorijomis. Visa tai buvo atspausdinta ir pakabinta stenduose. Įamžintos akimirkos skleidė įvairiausius jausmus – vestuvių džiaugsmą, šv. Mišių rimtį, šeimos susirinkimą prie namų ir kt.

Susirinkusieji kartu dainavo dainas, primenančias praeitį.

Istorikas, muziejininkas Marius Mockus kalbėjo apie šiuolaikinius archeologinius metodus, objektus. Jie yra aplink Gargždus iki pat Kvietinių, nes tai vietos, turtingos įvairių radinių. „Šiais laikais žmonės dažnai keičia gyvenamąją vietą. Bendruomenė turi sukurti tradicijas, kad žinotų, kur gyvena, nes atsikėlusiems žmonėms būtų aišku, kad jie tapo bendruomeniškos gyvenvietės nariais. Reikia gerbti tai, ką sukūrė praeities kartos“, – teigė M. Mockus.

Per susirinkimą pristatytas ir filmas apie brolius Telšinskus. Kiek vėliau pademonstruotas ir naujas bendruomenės puslapis.

Iš Vilniaus atvyko ir archyvarė Vitalija Brazaitienė, kuri kartu su dalyviais prisiminė senųjų kvietiniškių likimus, istorijas. Dalyvė Elena Šėmaitytė-Vaičiulienė komentavo, kad svarbu žinoti šaknis: „Man pačiai įdomu žinoti, iš kur kilau. Juk neatsiradau iš niekur.“

Susidomėjo nuotraukomis

Kaip „Bangai“ komentavo Kvietinių bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis, kartu su valdyba diskutuota, kad reikėtų prisiminti kaimo istoriją. „Žmonės atsikrausto į Kvietinius, bet greičiausiai nežino, kas čia anksčiau gyveno. Pavyzdžiui, man įdomu, kam anksčiau priklausė žemės, kur stovi mano namas, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas. – Nusprendėme kurti renginį per Žolinę, nes tai – Kvietiniuose gyvenusių partizanų brolių Telšinskų, kurie tragiškai žuvo panašiu metu, pagerbimas.“

G. Girgždis kalbėjo, jog per karantiną pradėjo plėtoti renginio idėją. „Sėdėjau namuose ir varčiau senelio albumus. Nufotografavau vieną nuotrauką, kurią įkėliau į bendruomenės puslapį. Pasiūliau atpažinti, kas šie žmonės. Prasidėjo diskusija, tada kilo mintis, kad ir kiti skelbtų nuotraukas, – apie kilusį susidomėjimą kalbėjo bendruomenės pirmininkas. – Pastebėjome, kad jų vis daugėja, nes kiekviena nuotrauka yra istorija.“

Bendruomenės pirmininko auklėtoja, istorijos mokytoja Janina Valančiūtė ragino kurti Kvietinių istorijos įamžinimą. „Parašėme projektą lauko istoriniam stendui prie pagrindinio kelio šalia Kultūros centro skyriaus. Rinkau medžiagą stendui apie istorines vietas Kvietiniuose, kad prisimintume senuosius gyventojus“, – akcentavo kvietiniškis.

Archyvarė V. Brazaitienė jam taip pat atsiuntė giminės medžio paruoštuką. „Suskaičiavau 9 kartas, pirmasis, prie kurio priėjome, – bajoras Kiprijonas Bonaventurijus Nagevičius. Informaciją padėjo rinkti ir kvietiniškė Karolina Vičiulienė“, – detalizavo G. Girgždis.

Daugybė neišsemtų lobių

Jono Lankučio viešosios bibliotekos Informacinio skyriaus vedėja Živilė Markutė-Armalienė „Bangai“ kalbėjo, jog su filmavimo komanda atvyko įamžinti renginį, o vėliau montuos įrašą. „Tai dar viena projekto „Misija knygnešys Klaipėdos rajono bibliotekose“ dalis. Kai kurie epizodai pateks į bendrą filmą. Renginio pavadinimas irgi susijęs, nes šiuolaikiniai knyg­nešiai – tie, kurie neša žinias, šviesą“, – kalbėjo bibliotekos darbuotoja.

Kvietiniuose esančio vaikų būrelio vadovas, Gargždų šaulių 309-osios kuopos Suaugusiųjų skyriaus vadas Mindaugas Bendikas pasakojo, kad atvykę priminė apie šaulių kuopą ir pakvietė jungtis prie jų veiklos.

L. e. Dauparų­–Kvietinių seniūno pareigas Vytautas Tirevičius su žmona Vilma akcentavo, jog atvyko susipažinti su gyventojų istorijomis. „Čia šaknų neturime – esu gargždiškė, o Vytautas kilęs iš Kretingos. Sveikintina, kad bendruomenės pirmininkas organizuoja ne tik pramoginius, bet ir istorinius renginius“, – kalbėjo V. Tirevičienė. Vytautas pridėjo, kad istorija turi išlikti ateityje, kad būtų galima perduoti ateities kartoms.

Renginį finansavo verslininkė, kvietiniškė Virginija Ruškienė. „Nusprendžiau paremti, nes suprantu, kad reikia įdėti daug triūso. Man labai smagu susirinkti kartu, jaučiuosi, kad tarsi atgimstu. Tik jaunimo galėtų būti daugiau. Toks renginys – labai didelis žingsnis į priekį, nes čia dar yra neišsemti lobiai“, – kalbėjo V. Ruškienė.

Robertas MACIUS

Autoriaus nuotr.