Labiau už medų vertina kitus bičių produktus
Šiemet bitininkus plaka ta pati rykštė kaip pernai. Dėl šalto oro nėra pavasarinio medaus. Dovilų seniūnijoje gyvenančiam Nikolajui Gorčiakovui bitininkystė – malonumas, o ne nauda. Jo įsitikinimu, vertingesni kiti bičių produktai. Bičiulis dalyvauja edukacinėse programose, aiškindamas žmonėms apie bičių gyvenimą.
Persekioja bėdos
„Vakarų Lietuvoje medaus kol kas nėra, – neseniai tvirtino Klaipėdos krašto bitininkų bendrijos „Midutis“ pirmininkas Arūnas Neverdauskas. – Bites reikės pradėti maitinti, jei tebus 12–13o C šilumos, nes augalai nektarą išskiria esant 20o C ir kai būna šilčiau. Taigi pavasarinio medaus dar neturime.“ Pasak jo, dėl šaltų orų nesivaisina motinėlės. „Jei pas bičiulius žūsta motinėlė, neturime galimybės suporuoti, ir bičių šeimos sunyksta“, – skundėsi A. Neverdauskas. Jis pridūrė, kad nesiseka ir bitininkų bendruomenei – staigi mirtis išplėšė bičiulį Gintautą Grigaitį. Skaudus praradimas: išėjo kupinas jėgų, energingas bičiulis, sukūręs modernų bitininkystės ūkį, vieną didžiausių rajone. Ir kitus bičiulius persekioja bėdos.
„Pavasarinio medaus neturiu – šiuo metu galėčiau tik 5 rėmelius išimti, – praėjusią savaitę „Bangos“ korespondentei sakė N. Gorčiakovas, save vadinantis lietuviu, rusiška pavarde. – Girdėjau, kad ir kiti bičiuliai tik dėl savęs išsiėmė. O turguje pardavinėja „pavasarinį“: pakaitinus pernykštį medų, jis suskystėja. Betgi kaitinant šis praranda vertingąsias savybes.“
Jis įsikūręs Kiškėnų kaime, sodininkų bendrijoje „Tolupis“. Jos pakraštyje, miško pašonėje, puoselėjantis jaukią savo sodybą Nikolajus mėgaujasi bitininkavimu. Dalį bičių šeimų laiko čia pat, pamiškėje, o kitas – netoli Plikių. Nedidelis bitynas pastaraisiais metais sumažėjo 8 bičių šeimomis – beliko 20. Šį pavasarį ta pati rykštė: šalta. „Pernai kai kuriuose bitynuose ištuštėjo net po 20 avilių, – sakė Nikolajus. – Negalime paaiškinti, kodėl bitės paliko avilius. Juk įdėjus korį su perais, nebepalieka. O pernai pasitaikė.“
Žinias perteikia moksleiviams
N. Gorčiakovui bitininkystė – didžiausias malonumas, o ne materialinė nauda. „Savo šeimos biudžetą iš to menkai papildau: reikia sukaupti lėšų bičių maistui, vaistams“, – sakė Nikolajus.
Ankstesniais metais jį buvo užvaldžiusi fotografija. O prieš 20 metų susidomėjo bitininkyste. „Esu pirmos kartos bitininkas“, – linksmai aiškino Nikolajus. Pradėjęs bitininkauti, jis skaitė literatūrą, apie šią sritį ieškojo žinių internete. Jis gilinosi į bitininkystės istoriją. „Pirmiausia atsirado drevinė bitininkystė, bet ilgainiui ji keitėsi. Žmogus suvokė, jog medį galima nupjauti ir kelmą su bitėmis parsinešti namo. Posakis „kiek bičių kelmų laikai?“ išlikęs iš anų laikų“, – aiškino pašnekovas. Ir pridūrė, kad mes mažai žinome apie bites. N. Gorčiakovas dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose – mokiniams aiškina apie bičių gyvenimą, bitininkystę. „Per vaikus galima pateikti daug informacijos suaugusiesiems, – įsitikinęs Nikolajus. – Aiškinu jiems, kad dabar bitutė be žmogaus neišgyvena. Sakau, prašykit, kad sodininkai dieną nepurkštų sodų. Vaikams tai labai įsimena.“ Jis akcentavo, jog visi bitininkai privalo deklaruoti savo bites, kad ūkininkai žinotų ir praneštų apie pasėlių purškimą chemikalais. „Ir ūkininkai, ir sodininkai turi žinoti, kad purkšti galima vakare 21 val.“, – teigė bitininkas.
Gydomoji galia
„Medus – žemiausias produktas iš visų, kuriuos gamina bitės. Tačiau daugiausia žinių apie jį, – kalbėjo N. Gorčiakovas. – Bičių duonelė, žiedadulkės, vaškas, bičių nuodai, pienelis, traninis „pienelis“ brangesni už medų.“
Pasak jo, vaško kandžių produktas – nuo daugelio ligų: tuberkuliozės, valo kraujagysles bei kita.
Nikolajus pasakojo, kas rytą po šaukštą bičių duonelės suvalgantis. „Joje yra visų biorūgščių – nebereikia papildų, – sakė bičiulis. – Bet gal ne visiems sveika, nes šis produktas didina rūgštingumą. Gal kitiems labiau tinka žiedadulkės.“
Nikolajus atskleidė, kaip jis pasinaudoja bitelių gydomąja galia. „Vasarą ant kelių dedu po dvi bites, leidžiu joms sugelti. Tai didelis vaistas nuo reumato“, – teigė pašnekovas.
Jis planuoja įsirengti namelį su 4 bičių aviliais. „Ant gultų virš jų išsitiesus galima kvėpuoti bičių aromatu – nuostabi relaksacija. Moksliškai įrodyta, kad bitės veikia žmogaus biolauką keisdamos savo biolauką. Šis metodas labai populiarus Ukrainoje“, – pasakojo Nikolajus.
Tikras medus iš Kiškėnų
N. Gorčiakovas ant savo medaus indų klijuoja etiketę su užrašu „Tikras“. „Prieš metus uždrausta rašyti „Natūralus“, nes Europos Sąjungoje jo nėra, – kalbėjo bitininkas. – Iš Anglijos sūnus parvežė 3 rūšių medaus su priedais. Jis nesikristalizuoja – jo konsistencija primena sutirštintą pieną.“
Pravoslavų tikėjimą išpažįstantis bitininkas medų nuneša į bažnyčią, kad pašventintų ir ten pat jį žmonės perka. „Turguje man nereikia stovėti. Šiemet užsisakė 16 rėmelių – nori medaus su koriu, nes jį valgyti sveikiau: kramtant vašką, dantenos apsaugomos nuo periodontito“, – pasakojo Nikolajus.
Jo teigimu, patikrinti medų, ar šis be priemaišų, yra keli būdai. Pavyzdžiui, esant meduje miltų ar krakmolo, įlašinus jodo, šis pamėlynuoja, – sakė bitininkas. – Išimtas nesubrendęs medus, laikomas per žiemą, surūgsta. Tai bitininko brokas. Skubama pavasarį išimti, nes brangesnis.“
Pasak N. Gorčiakovo, įvairaus medaus būna. Pernai pasitaikė labai aromatingo. Vienas žmogus, pirkęs kelis kartus, sykį pareiškė, kad jaučiantis medikamentų skonį. Nikolajui teko aiškinti, kad bitės jį sunešė iš vaistingųjų augalų.
Nikolajui malonu savo svečius vaišinti medumi. „Medus – gražiausia dovana“, – įsitikinęs jis.
