Mažoji kultūros sostinė – Veiviržėnai: gautą titulą įprasmina kūrybingi ir kraštui atsidavę žmonės

Šiemet Mažosios kultūros sostinės titulą gavę Veiviržėnai maloniai stebina tiek vietos gyventojus, tiek atvykstančiuosius. Karantinas suplanuotos kultūrinės programos nesužlugdė, o paskatino surasti dar įdomesnių raiškos formų. „Išpuoselėta aplinka, viliojantis Veiviržo slėnis, suplanuoti originalūs renginiai nepaliks abejingų“, – įsitikinę kultūros, švietimo įstaigų, seniūnijos darbuotojai, dedantys visas pastangas, kad pateisintų garbingą Mažosios kultūros sostinės vardą.

Prilygo šaltam dušui

Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova neslepia, kad karantinas prilygo šaltam dušui, tačiau gelbėjantis iš situacijos padėjo kūrybiškumas, išradingumas. Atsirado naujos kultūrinės veiklos formos. Daugelis feisbuke jau matė humoristinį projektą „Basi i Zosi tor laiko“. „Kitas mūsų sukurtas produktas – „Aš užaugau Veiviržėnuose“. Kalbiname čia gyvenusius ir daug pasiekusius mūsų kraštiečius, kurie dalijasi savo patirtimi, savitu požiūriu. Jau nufilmuotos 7 laidos“, – pasakojo renginių organizatorė Irena Juciuvienė.

Penktadienį vyko orientacinės varžybos automobiliais. Reikėjo suburti 2-5 žmonių komandą, turėti mobilųjį telefoną su navigacija, languotą užrašinę. „Esmė – kuo greičiau atlikti logines užduotis, kurios reikalauja žinių, greičio ieškant informacijos internete. Įvykdęs vieną užduotį, gauni tolimesnes koordinates, kur ieškoti užuominų, slaptų kodų. Šios varžybos yra plačiai paplitusios, tad viliamės, kad ir čia prigis“, – pasakojo Kultūros centro dizaineris-maketuotojas ir renginių organizatorius Marius Kakta. Galutinis orientacinių varžybų dalyvių taškas buvo Veiviržo slėnis, kur buvo kūrenamas laužas, kepamos bandelės.

Miestelyje – durų metamorfozės

Veiviržėnų kultūros centras užmezgė gražią draugystę su Šilutės rajono savivaldybe, kurioje stipri kantri muzikos kultūra. Tad rytoj, birželio 21 d., Veiviržo slėnyje vyks „CountryVei“ festivalis, kuris žiūrovams padovanos didelę teigiamų emocijų puokštę.

Intensyviai ruošiamasi kūrybinėms dirbtuvėms, kurios prasidės liepos 1 d. ir tęsis iki liepos 10 d. Pasak L. Netalimovos bus sukurtos durys-informaciniai stendai įvairiose miestelio erdvėse. Jose atsispindės tam tikros žinomos miestelio vietos: centrinė aikštė, buvusi turgaus Rinkos aikštė, Laisvės gatvė, bažnyčia, buvęs arklių keitimo punktas, Padagų sodyba“, – vardijo Veiviržėnų kultūros centro direktorė.

Stilizuotas duris išpieš tiek vietos gyventojai, tiek atvykę menininkai, kurių, tikimasi, sulaukti ir iš Latvijos. „Durys turi labai platų spektrą prasmių. Čia susijungia praeitis, dabartis, ateitis. Pravėrę jas matome naujas galimybes, ateitį. Kiekvienas pastatytas duris įvertins ir per savo asmeninę patirtį, tai subjektyvus dalykas“, – pabrėžė Veiviržėnų kultūros centro direktorė L. Netalimova. Sutelkti menininkus ir vietos gyventojus bendram kūrybiniam projektui ypatingai padeda Valdonija Sausaitytė-Karaliūnienė, tautodailininkė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejininkė, Klaipėdos rajono amatų centro edukatorė. Ji tarsi tarpininkas tarp menininkų ir kūrybinių dirbtuvių organizatorių. Liepos 9 d. planuojamas darbų pristatymas visuomenei. „Bendram darbui vienijamės visi: Muzikos mokykla gelbsti patalpomis, gimnazija – savo erdvėmis, seniūnija talkina dėl pasiruošimo darbų, Amatų centras rūpinasi edukacijomis ir pan. Norime plėtoti kultūrinį turizmą, parodyti kitokius Veiviržėnus, atverti primirštas erdves“, – kalbėjo L. Netalimova.

Užuot stebėję – veikia

Veiviržėnų bendruomenė niekada nebuvo tik pasyvi stebėtoja, visada aktyviai prisidėjo prie miestelio aplinkos puoselėjimo. Bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis patikina, kad bendruomenės iniciatyvos yra tęstinis procesas: „Jau džiaugėmės scena, suoliukais, šokių aikštele, atsirado patogesnis nusileidimas į slėnį, mat 2008 m. gavome finansavimą (5 000 Eur) pagal projektą iš Žemės ūkio ministerijos, o projektėlį nemokamai padarė Savivaldybės administracija. Dirbome patys, negailėjome nei laiko, nei jėgų, kad atsirastų laiptai, anksčiau čia buvo tik per žolę išmintas takas. Vėliau radosi idėja atgaivinti buvusį tvenkinį, kuris seniai buvo užakęs, ne visi ir beatsimena. Pradėjome ir apie maudyklą diskutuoti, terasą virš vandens. Ateity galbūt atsiras ir persirengimo kabina. Jau norime apšvietimo ne tik aplink tvenkinį, bet ir palei visą slėnį.“

Pasak J. Pozingio, apetitas kyla bevalgant. Pradžioje kažkokia idėja gali atrodyti visiškai nereali, tačiau, jei visi sutelkia jėgas, dažnu atveju ji materializuojasi. Panašiai buvo ir su kupolu miesto centre. Veiviržėniškiai norėjo kubo, jo kaina 5-6 tūkst. Eur. „Suprantama, kad tai ne pagal mūsų miestelio galimybes. Tad pirkome medžiagas ir viską darėme patys, išėjo 700-800 Eur sąmata. M. Kakta yra idėjų generatorius, auksinių rankų meistras, o mes– vykdytojai. Vienas vieną sritį išmano, kitas – kitą. Taip ir atsiranda visam miesteliui žavesio suteikiantys objektai. Dabar mūsų svajonė – fontanas tvenkinyje“, – užsimena ambicingų planų turintis bendruomenės pirmininkas J. Pozingis. Anot jo, fontanas išspręstų ir kitą problemą, mat kol kas tvenkinyje nepakankamai cirkuliuoja vanduo, stinga deguonies.

Iki liepos 1 d. aplink tvenkinį bus pastatyta ir 10 suoliukų. Tuo pasirūpins Veiviržėnų seniūnija.

DNR kodas – veiviržėniškis

Kad darbščios rankos ir meilė savam kraštui gali daug ką, įrodo veiviržėniškio Vytauto Pozingio skulptūra Veiviržo slėnyje. Jis ne vieną rūpintojėlį rajone yra restauravęs ir pats savo rankomis sukūręs.

Nieko aplinkiniams jis ir šįkart nepasakojo, tiesiog kilo mintis – ir padarė, ką sumanęs. Tai spiralės formos skulptūra, menanti, jog čia gyvenančiųjų DNR kodas – veiviržėniškis. „Veiviržėnų bendruomenė buvo tai mažesnė, tai didesnė. Tačiau laikui bėgant tas entuziazmas kartais prislopsta. Man atrodo, kad kiekvienas čia gyvenantis prie miestelio tvarkymo, puoselėjimo turi prisidėti, neapsiriboti tik „laikų“ socialiniame tinkle paspaudimu. Esame bendruomenė ir kartu galime daug nuveikti. Pagaliau reikia sutvarkyti ir piliakalnį“, – teigia skulptūros autorius V. Pozingis. Prie skulptūros yra pakabinta jo užrakinta spynelė, o rakteliai įmesti tvenkinin. „Tai reiškia, jei gimei ar augai Veiviržėnuose, vadinasi, meilė šiam kraštui bus amžinai tavyje“, – aiškina autorius.

Bendruomenės nariai linksi, kad piliakalnis išties prašosi būti tvarkomas. „Tačiau nenorime, kad būtų iškirsti medžiai kaip Gargžduose. Mums svarbu tiesiog išvalyti bruzgynus, pasirūpinti patogiais užlipimais, nulipimais, bet ąžuolų kirsti neleisime“, – akcentavo veiviržėniškiai.

Knygų namelis

Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnuose filialo bibliotekininkė Valė Krauleidienė „Bangai“ pasakojo, kad biblioteka šalia laiptų, vedančių slėnio link, pastatys knygų namelį, kuriame įvairios literatūros ras skirtingo amžiaus skaitytojai. Galės skaityti gražioje vietoje ir taip pasimėgauti vasaros teikiamais malonumais, sukurtomis gražiomis naujomis erdvėmis. Bibliotekoje bus atidaryta čia gyvenančios tapytojos Lijanos Beržunskytės-Kvietkauskienės paroda. Amatų centras, kuriam vadovauja V. Krauleidienė, yra paruošęs ir du turistinius maršrutus po Veiviržėnus, vieną – 1 val. trukmės, kitą – 2 val.

Tradicinė miestelio šventė vyks liepos 16-19 d. ir baigsis šv. Marijos Magdalenos atlaidais.

Agnė ADOMAITĖ