Medicinos punktai kaime: medicininis ar socialinis projektas?

Jau kyla minčių, ar racionalu kaime išlaikyti medicinos punktus, kuriais naudojasi tik maža dalis gyventojų. Svarstoma, jog galbūt punktus galėtų pakeisti mobilios bendruomenės slaugytojos.

Nyksta ne tik kaimo mokyklos, bet uždarymo grėsmė iškilo ir medicinos punktams. Teigiama, jog jų dažniausiai reikia tik vyresnio amžiaus žmonėms, nes dirbantieji verčiau renkasi miesto gydymo įstaigas bei kartu geresnę paslaugų kokybę su vietoje atliekamais tyrimais. Tad ne veltui pastaruoju metu vis dažniau iškyla klausimas, kas iš tiesų yra medicinos punktas kaime – medicininis ar labiau socialinis projektas?

Paslaugos – per 5000 gyventojų

Apie tai diskutuota jungtiniame rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto bei Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) stebėtojų tarybos posėdyje. Gargždų PSPC vyriausiojo gydytojo Petro Serapino teigimu, Klaipėdos rajone jau 20 metų veikia įvairaus dydžio 12 medicinos punktų, kurie priklauso šiam centrui. Kai kuriuose punktuose aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Iš viso, praėjusių metų pabaigos duomenimis, medicinos punktai teikia paslaugas 5 344 rajono gyventojams (22,3 proc. visų prisiregistravusiųjų prie Gargždų PSPC). Pasak P. Serapino, vieni punktai turi atvažiuojantį šeimos gydytoją, kiti dirba be jo, o gyventojus aptarnauja vien bendruomenės slaugytojos. Pavyzdžiui, į Tilvikus, Girininkus, Šalpėnus, Daukšaičius gydytojas važiuoja kas antrą savaitę, į Jakus – dukart per savaitę, į Dauparus – vieną kartą, o štai į Pėžaičius – nė karto.

Kaimo medikai arti žmonių

Medicinos punktai skiriasi ne tik savo dydžiu, bet ir veiklos rezultatais. Pavyzdžiui, Skomantų, Tilvikų kaimo punktai – patys mažiausi rajone, prisirašiusių gyventojų skaičius per abu čia vos siekia 300 (atitinkamai 157 ir 158), o slaugytojos dirba ne visu etatu. Šalpėnų, Jakų, Daukšaičių punktai turi maždaug nuo 300 iki 350 aptarnaujamų gyventojų, Pėžaičių, Šiūparių atitinkamai 420 ir 497, Lapių – 540, Girininkų – 555, Kvietinių – 620, Maciuičių ir Dauparų atitinkamai 702 ir 715. Šiuose punktuose yra beveik 13 bendruomenės slaugytojų pareigybių (15 proc. visų Gargždų PSPS dirbančių slaugytojų). Kaimuose budinčios slaugytojos yra greičiausiai pasiekiamos medicinos atstovės – jos konsultuoja blogai pasijutusius gyventojus, matuoja kraujospūdžius, atlieka gydytojo prirašytų vaistų injekcijas, lanko ligonius, vaikus namuose, skiepija, skatina gyventojus profilaktiškai tikrintis sveikatą, kai kurios pardavinėja vaistus ir teikia kitą pagalbą.

Dirba noriai arba ne

Tačiau stebėtinai skiriasi medicinos punktų veiklos rezultatai. Štai vieno iš didesnių Dauparų medicinos punkto slaugytoja per metus pacientų namuose apsilankė 25 kartus, o perpus mažiau prisirašiusių gyventojų turinčio Šalpėnų punkto – 219. Užeidamos į gyventojų namus slaugytojos dažniausiai ragina dalyvauti sveikatos profilaktikos programose, už šį darbą joms mokami priedai. Apsilankymų namuose lyderis – Maciuičių medicinos punktas, tokių vizitų turėjęs net 930. Tačiau nuostabą patiems medikams kelia tai, kad skatinamųjų paslaugų, t. y. raginimų tikrintis sveikatą, Maciuičių medicinos punkte suteikta tik 114. Tad kokiais tikslais slaugytoja vaikštanti po pacientų namus? „Medicinos punktų veiklos rezultatai priklauso nuo darbuotojų noro ir galimybių dirbti. Slaugytojoms nėra aiškiai apibrėžta, kokią suteiktą paslaugą registruoti. Vienos registruoja tik procedūras, kitos bent kažkiek pakalbėjusios su pacientais, jau registruoja kaip konsultaciją“, – darbo „plonybes“ aiškino P. Serapinas.

Pasak Gargždų PSPC vadovo, punktų finansavimas per pastaruosius 20 metų mažai keitėsi, tačiau augo medicinos personalo atlyginimai, kitos išlaidos. Tad punktų išlaikymas centrui sąlyginai yra nuostolingas, nors Gargždų PSPC ir praėjusius, ir 2015 m. metus baigė su dideliu pliusu.

Išeitis – mobilios slaugytojos

Jungtiniame politikų ir medikų posėdyje diskutuota apie tai, ar visi punktai išties reikalingi, ar verta išlaikyti nepigiai kainuojančius pastatus, mokėti už šildymą, atlyginimus valytojoms. Kai kur medicinos punktai esą laikosi vien dėl slaugytojų entuziazmo neprarasti savo darbo vietos. Išeis darbuotoja į užtarnautą poilsį, ir punktas užsidarys, o jo greičiausiai niekas ir nepasiges, nes gyventojai seniausiai jau važinėja į miestą, diskutuota susirinkime. Tad gal punktus galėtų pakeisti nupirkti automobiliai, kuriais iš rajono centro į kaimą, esant poreikiui, važinėtų slaugytojos? Pasak Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkės Audronės Balnionienės, pirmiau susitarus su vietos gyventojais, išanalizavus visus už ir prieš, būtų galima priimti sprendimą naikinti kaime bent vieną kitą medicinos punktą tam, kad sveikatos priežiūrai skirtos valstybės lėšos būtų panaudojamos racionaliai. „Mes kiekvienas savo kieme norime turėti viską, o pas kaimynus pageidautina dar ir kapines“, – ironizavo A. Balnionienė. Gi Tarybos narės Dalijos Šeporaitienės nuomone, punktų uždarymas vietos gyventojams gali būti labai skaudus, nes vyresni gyventojai kaime nuolat budint medikui jaučiasi žymiai saugesni.

Vis aktualesnė slauga namuose

Tačiau susirinkime dalyvavusi Lapių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Sigita Kapočiūtė negynė savo gildijos, punktų slaugytojų reikalingumo. Jauna medikė akcentavo, kad, jos manymu, dirbantiems žmonėms punktai yra išvis nereikalingi, ir jie tokiomis paslaugomis nesinaudoja. Mat kaime susirgęs žmogus tikrai nelauks 2 savaičių, kol atvažiuos iš miesto gydytojas, nes jam reikia nedarbingumo lapelio, pasidaryti tyrimus, nusipirkti vaistų, todėl jis iškart važiuoja į miestą. Arba smarkiai susirgęs kviečiasi greitąją pagalbą. Tačiau, anot S. Kapočiūtės, kaime vis auga slaugos namuose poreikis, tad būtent šioje srityje reikėtų stiprinti medicinines paslaugas.

Gargždų PSPC vadovas P. Serapinas pritarė, kad gal racionalumo ir nėra kai kur išlaikyti punktus, ypač esančius labai arti miesto, nes išties dirbantieji jais retai naudojasi. Tačiau vis dėlto punktai išlieka svarbūs vyresniems žmonėms, kurie, kaip rodo praktika, nieku gyvu nenori jų atsisakyti. Savivaldybės vyriausioji gydytoja Laima Kaveckienė taip pat pritarė, kad punktų uždarymas nėra lengvas procesas, reikėtų pabendrauti su bendruomene, išsiaiškinti vietos gyventojų lūkesčius. „Tačiau pokyčiai dėl punktų jau pribrendo. Kai kur abejotina punkto būtinybė ir paslaugų kokybė, maži slaugytojų atlyginimai. Gal suteikus slaugytojai transportą liktų lėšų atlyginimams pakelti?“ – svarstė L. Kaveckienė. Medicinos punkto slaugytojos darbo užmokestis, turint visą etatą, siekia 400–430 eurų. Nutarta, jog būtina parengti Gargždų PSPC medicinos punktų veiklos galimybių projektą ir vėl jį svarstyti rudenį.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Autorės nuotr.