Medinių ąsočių karalienė

Kelių dešimčių medinių ąsočių ir ąsotėlių autorės Jūratės Straukienės iš Kuliškių kaimo kūrybiškumas prasiveržė įkopus į penktą dešimtmetį. Meninės prigimties ji nesureikšmina, bet meistraudama iš kaladėlių įvairias skulptūras, džiaugiasi širdžiai mielu pomėgiu. „Niekada nepagalvojau, kad aš tai sugebėsiu“, – prisipažino auksinių rankų meistrė.

Sumeistravo aukštesnį už save

Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriuje slaugytoja dirbanti J. Straukienė švenčių ar kitomis progomis visuomet pradžiugina bendradarbes savo mediniais rankdarbiais. Antai prieš Kalėdas ji padovanojo originalių lesyklėlių. Atsiliepė ir į kvietimą Gargždus paversti angelų miestu. Jos sumeistrautas baltas angelas nutūpė ant Gargždų ligoninės prieangio viršaus.

Su originalia medine eglute Jūratė dalyvavo Gargždų bendruomenės sumanytame projekte „Eglučių alėja“. Ir iš medžio pagamintą stilizuotą senovinę liktarną rudenį uždegė žibintų take. Originalių kūrinių iš medžio daugelis pirmą kartą galėjo matyti pernai vykusioje Gargždų miesto šventėje.

Didžiausias kūrybiškumas prasiveržė prieš metus, kai ji sumanė pagražinti plast­masinius vazonus – apjuosti medinėmis kaladėlėmis.

Originaliai savo erdvią sodybą tvarkanti Jūratė žavėjosi dideliais dekoratyviniais ąsočiais. „Bet didelio keraminio neradau, o metalinis – per brangus, – sakė meistrė. – Taigi sugalvojau sumeistrauti medinį iš kaladėlių.“

Kai medinį ąsotį padovanojusi draugei, pamatę jos kaimynai ir pažįstami pradėjo prašyti pagaminti. Dabar ji suskaičiavusi apie 70 didelių ir mažų dekoratyvinių ąsočių. J. Striaukienės ąsočiai net į Vokietiją iškeliavę. Ir Straukų sodyboje akį traukia šių medinukų kompozicija. Čia yra aukščiausias sumeistrautas ąsotis: aukštis – 1,80 m. „Gal reikėjo užregistruoti rekordą? Argi Lietuvoje yra didesnis?“ – abejojo Jūratė.

Bet ji pasižadėjo vasarą pagaminti aukštesnį. „Kiekvienas išeina vis kitoks – storesnis, plonesnis ar aukštesnis. Tai priklauso nuo kaladėlių“, – aiškino meistrė.

Velykinio zuikio vilionės

Savo mediniais kūriniais J. Straukienė pirmiausia puošė šeimos sodybą. Šventės proga čia atsiranda kažkas originalaus. Antai prieš Velykas kieme atsistojo spalvingas medinis zuikis, o šalia – kraitelė su mediniais margučiais. „Kiek džiaugsmo buvo juos ridenant – ne tik vaikams – ir suaugusiesiems“, – juokėsi pašnekovė. Kitą spalvingą zuikį ji pasistatė priešais savo namų langus, kad būtų linksma į jį pažvelgus.

Vasarą, prieš Jūros šventę, čia „atplaukė“ stilizuotas laivas – Jūratė ir šį sumeistravo. Su vairu, vėliava, mediniu varpeliu ir inkaru. Dabar svajoja atvežti žemių ir aplinkui pasodinti mėlynų gėlių, kad atrodytų tarsi plauktų vandenyje. Ji sukūrusi ir kitokių dekoratyvinių elementų. Štai stovi stilizuotas triratis, kuris gali visą vasarą „vežti“ gėlių vazoną. Įspūdinga… Ir visokių vazonų vazonėlių prigaminusi iš medinių kaladėlių. Net medinius lauko baldus padariusi – kokius patogius. Oi, kiek sumanymų Jūratės galvoje… Ji apgailestauja, kad laiko per mažai.

Vyresnioji dukra Indrė gamina vėjo suktukus. Kabėdami patalpoje ar užuovėjoje, jie nekelia susidomėjimo. Tačiau atsidūrę vėjyje, pradeda suktis. Ir nepaprasto įspūdžio pagautas, nebegali atitraukti akių.

Medis paklūsta moteriškoms rankoms

Medis, jo apdirbimas nesvetimi J. Straukienei: vyras Dalius, įkūręs individualią įmonę, verčiasi malkų ir statybinės medienos gamyba. Jai tekdavo stovėti prie staklių ruošiant malkas. Įmonė gamino ir padėklus, bet dėl Rusijos embargo prarado rinką.

Taigi liko įrankiai, mediena, kurie padėjo Jūratei atrasti savo pomėgį. Moteris prisipažino, kad šis praryja visą jos laisvalaikį. Ar šis užsiėmimas nesunkus moteriškoms rankoms? „Specialiu įrankiu prisipjaustau kaladėlių, nušlifuoju ir pneumatiniu plaktuku kalu jas“, – savo technologiją atskleidė meistrė.

Gaminius ji impregnuojanti, tačiau pirkėjams pasiūlo nusidažyti medienai skirtais dažais, kad ilgiau būtų gražesni. „Žmonėms patinka šios aplinkos dekoracijos, nes tai medis, natūralumas“, – kalbėjo J. Straukienė.

Su savo gaminiais ji dalyvavo pavasario mugėje Klaipėdoje, žadėjo vykti ir į sostinę. Tačiau apgailestavo, kad trūksta laiko pagaminti tiek, kiek žmonės nori.