Merdinčią Gobergiškės mokyklą prilygina kiaulininkui
Dauparų kaimo ir aplinkinių gyvenviečių tėvai skuba išsaugoti kaimiškos vietovės ateitį – mokyklą. „Minijos“ progimnazijai priskirtas Gobergiškės skyrius ugdo pradinukus ir priešmokyklinės klasės vaikus, tačiau švietimo įstaigos ateitis tvyro nežinioje. Net ištikimiausi daupariškiai savo atžalų į šią mokyklą vesti nebenori dėl apgailėtinos patalpų būklės. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė kol kas 125-erius metus suskaičiavusio pastato nėra įtraukusi į jokius strateginius planus finansavimui gauti.
Tapetus uždirba 2 proc.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriuje dirba trys pedagogės, šiemet ugdomi 23 vaikai – 1–3 ir 2–4 klasių mokiniai bei priešmokyklinės ir ikimokyklinės klasės vaikai. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, kitais mokslo metais jų beliks 21. Tačiau Gobergiškės skyriuje mokytojaujanti Rasa Meilytė-Jurjonienė ir daupariškė Tarybos narė Regina Kernagienė tokiam vaikų mažėjimui turi vaizdų apibūdinimą – ir skaniausias kepsnys kiaulės geldoje nebus valgomas.
„Minijos“ progimnazijos direktorius Antanas Jacikas tik prieš savaitę sužinojo, kad Dauparų bendruomenė inicijuoja mokyklos skyriaus atskyrimą nuo „Minijos“. Tačiau tokiam užmojui direktorius nesipriešintų. „Sąžiningai sakant, mums tie skyriai nuostolingi. Tačiau Gobergiškėje darome viską, kas priklauso: tvarkome gedimus, kapojame malkas, vežame anglis ir t. t. Neturėti būtų lengviau“, – pripažino A. Jacikas.
Tokį palyginimą jau kurį laiką Dauparų kaimo ir aplinkinių gyvenviečių žmonės taiko šimtametei mokyklėlei, kuri rimtesnį remontą paskutinį kartą matė 1995 metais. Tuomet atnaujintas pastato fasadas. Vedžiodama po nudriskusias, seniena ir pelėsiu atsiduodančias patalpas R. Meilytė-Jurjonienė džiaugdamasi vardijo minimalius remonto darbus, kuriuos mokyklos skyrius gebėjo padaryti iš gautų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kai kur pakeistos lentynos, naujai ištapetuotos sienos. „Minijai“ buvo skirta lėšų naujiems suolams, tad jų gavo ir Gobergiškės skyrius. Pietus, kuriuos taip pat atsiveža iš „Minijos“ mokyklos, vaikai valgo valgomajame. Tačiau jame nėra kriauklės – indus pedagogės tempia į antrą aukštą. Plautų pirmame, bet surūdijusios kriauklės net santechnikai neatkemša. Penktadienį joje dar raitėsi ir iš kažkur atslinkęs šimtakojis.
Bene geriausiai pastate atrodo bemaž prieš dešimtmetį remontuoti tualetai. Tačiau jie blanksta prieš byrantį tinką ir šaltį traukiančias nuogas sienas.
Laimei, mokyklą trumpam aplankys darbininkai. Gavus Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimą – 100 000 Lt – bus keičiama stogo danga, tvarkoma elektros instaliacija. Tokį netikėtą finansavimą gauti padėjo Seimo narys Petras Gražulis.
Gelbėti ėmėsi bendruomenė
Gobergiškės skyrių atgaivinti siekia patys daupariškiai. Jie praėjusį ketvirtadienį dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje ir dėstė politikams savo argumentus. Stebimasi, kodėl
Mokytoja R. Meilytė-Jurjonienė neslėpė, kad nemažą dalį tėvų atgraso apleistas mokyklos pastatas. „Prieš kurį laiką pas mus viešėjusi psichologė negalėjo atsistebėti, sakė, kad gyvename it Dievo užantyje. Juk miestų mokyklose vaikai pervargsta ne nuo darbo, o nuo triukšmo“, –
pasakojo pedagogė. Tačiau, anot jos, vis daugiau tėvų skeptiškai vertina jungtines klases, todėl ir dėl tokio mokymo pobūdžio veža vaikus į miestų pradines mokyklas.
Dauparai palikti nuošalyje, kai bene visos tokio dydžio gyvenvietės seniausiai džiaugiasi renovuotais visuomeniniais pastatais.
Bendruomenės nariai surinko beveik 40 tėvų, auginančių vaikus iki 5-erių metų, parašų. Visi jie vestų atžalas į Gobergiškės skyrių, jei čia atsirastų vaikų darželio grupė. Todėl, anot bendruomenės pirmininkės Inetos Lukšonienės ir nario Mindaugo Srėbaliaus, tikslinga mokyklą renovuoti ir paversti daugiafunkciu centru. Jie priminė ir beprecedentį atvejį – dalis mokyklos patalpų yra privačios ir jose gyvena nuomininkas. Esą taksistu dirbantis vyras mokyklos kieme laiko automobilius, kurie neretai trukdo praeiti. Prašoma Savivaldybės išpirkti šias beveik 60 m² patalpas ir jose įrengti darželio grupę.
Bendruomenės atstovų nuomone, daugiafunkcis centras turėtų sujungti abu valdiškus pastatus – mokyklą ir kultūros namų pastatą. Tokį savo prašymą vietiniai motyvuoja ir emocijomis – apie 1000 gyventojų turinti ir vis besiplečianti gyvenvietė (taip pat Šlapšilė, Jonušai, Gobergiškė) neturi nei bažnyčios, nei senovinių dvarų ar piliakalnių. Istorinį palikimą jie nori saugoti bent senoje mokykloje.
Koją įkels politikai
Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija linkusi vadovautis faktais. Anot Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, mokykloje vaikų skaičius kasmet mažėja. Be to, išpirktose privačiose patalpose darželio grupė netilptų – kvadratūra perpus mažesnė nei reikalauja higienos normos. Tačiau, anot A. Petravičiaus, daugiafunkcio centro steigimas Dauparuose svarstytinas. Esą jis galėtų įsikurti buvusio darželio patalpose, kur dabar yra kultūros ir bendruomenės namai. Posėdyje taip pat priminta, kad įsteigus daugiafunkcį centrą naštą biudžetui padidintų nauji etatai – reiktų direktoriaus, buhalterio ir kt.
Gobergiškės mokyklos likimą svarstyti bus patikėta politikams. Tačiau kai kuriems iš jų žinia apie merdintį Gobergiškės skyrių buvo naujiena. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Raimondas Simonavičius papriekaištavo kolegoms, esą jis su kita politike Violeta Riaukiene nėra nė matę tos griūvančios mokyklos ir prašė išvažiuojamojo posėdžio. Komiteto pirmininkas Albinas Klizas pritarė minčiai, kad prieš svarstant 125-erių metų mokyklos klausimą Taryboje, būtina savo akimis įsitikinti remonto poreikiu. Pirmininko siūlymui pritarė ir posėdyje dalyvavęs meras Vaclovas Dačkauskas.
- Dauparų bendruomenės narių įsitikinimu, baimės dėl mažėjančio mokinių skaičiaus Dauparuose yra nepagrįstos. Naujomis statybomis atgyjančioje seniūnijoje jau šiandien 40 tėvų savo atžalas vestų į arčiau namų esantį darželį ar pradinę mokyklą. Dabar, kai darželio nėra, tėvai esą priversti registruoti gyvenamąją vietą Gargžduose ar Klaipėdoje ir taip fiktyviai gauti vietas miestų ugdymo įstaigose.
