Metai mero poste: pasiekimus lydi išbandymai
Meras B. Markauskas su žmona Žydre kartu jau 25-eri metai. „Mūsų santykius vis rečiau drumsčia priekaištai, juos pakeitė supratingumas“, – sako rajono vadovas.
Praėjo vieni metai, kai Klaipėdos rajono mero pareigas eina Bronius MARKAUSKAS. „Savo gyvenime dėl nieko nesigailiu, juolab sprendimo tapti meru. Padaryta Administracijos pertvarka, strateginiai projektai įgauna pagreitį. Tai visos komandos – koalicijos partnerių ir Administracijos darbuotojų nuopelnas“, – neabejoja meras ir priduria, kad net karantinas ne toks baisus, kai dirbama išvien surėmus pečius.
Apie iššūkių kupinus metus mero poste ir šeimyninę laimę meras sutiko papasakoti „Bangos“ skaitytojams.
Laimė grįžti namo
– Ar po metų vadovavimo rajonui galite pasakyti, kad šios pareigos pateisino Jūsų lūkesčius?
– Tikrai taip. Tai politinė pozicija, tačiau ją užėmus galima daryti labai konkrečius darbus, matyti rezultatus. Žinoma, nelemtas karantinas neleidžia džiaugtis metų darbo vaisiais visa apimtimi, tačiau per tuos vienus metus padarėme kur kas daugiau nei planavome. Įvykdyta Savivaldybės administracijos reforma, perėjome prie projektinio valdymo, be to, sparčiai judame pirmyn dėl strateginių objektų tvarkymo ar statybos darbų. Gyventojai jau ir šią vasarą pajus investicijas į šaligatvius, apšvietimą ir pan.
– Pergalė mero rinkimuose Jums ne tik suteikė naujas pareigas, bet ir sugrąžino namo. Dirbote Žemės ūkio rūmų pirmininku, vėliau buvote išrinktas į Seimą, tad daug laiko praleisdavote sostinėje… O mero postas Jums suteikia galimybę ne tik atiduoti duoklę savo kraštui, bet ir šeimai. Ar iš tiesų dabar daugiau laiko praleidžiate namuose?
– Būna, jog grįžtu namo tik 21 ar 22 val. po darbo. Tačiau poilsis tikruose namuose visada kokybiškesnis nei ten, kur būdavau apsistojęs laikinai. Man yra laimė grįžti kas vakarą į jaukius namus pas šeimą.
Dukrų išrinktieji – kitataučiai
– Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė. Papasakokite apie savąją.
– Esu iš tos kartos, kur šeima yra viena iš esminių vertybių. Augome penki vaikai ir šiandien mus sieja artimas ryšys. Tačiau vienas brolis ir tėvukas mirę. Mamai jau 89-eri, su ja nuolat bendraujame, kone kas vakarą duodu ataskaitą, ką veikiame Savivaldybėje, kokius projektus ruošiamės įgyvendinti, o jos patarimas tik vienas: „Sūnau, saugok savo sveikatą.“ Turiu gražią svajonę su mama kažkur išvažiuoti dienai, kitai. Nors ji nemato, tačiau kelionės metu galėčiau jai papasakoti, ką regiu. Būtų smagu, tačiau, žinoma, tai įmanoma tik nuslūgus koronaviruso bangai.
Pats turiu 4 vaikus. Dvi vyriausios dukros Joana ir Justina jau 15 metų gyvena Londone. Ten joms iki šiol puikiai sekėsi vystyti restoranų ir nekilnojamojo turto verslus. Nors ir skiria nemažas atstumas, susitinkame 6–7 kartus per metus. Ir jos grįžta, ir aš nuskrendu į Londoną, kartu stengiamės praleisti atostogas. Joana mums jau padovanojo anūkę, kuri lanko pirmąją klasę. Mergaitė puikiai kalba trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir albanų. Mat žentas yra albanų tautybės, tačiau daug metų gyvena Londone. Justina taip pat jau susižadėjusi, jos išrinktasis airis pas mane atvyko oficialiai prašyti dukters rankos – artima dūšia. Kitų metų vasarą planuojamos tradicinės lietuviškos vestuvės su visais papročiais. Su abiem žentais bendrauju angliškai, teko ne kartą ir Albanijoje lankytis, šalis paliko gerą įspūdį.
Jaunesnė dukra Skaistė studijuoja Vilniuje ISM Vadybos ir ekonomikos universitete antrame kurse. Ji aktyvi, visuomeniška, daug metų šokusi. Dažnai grįžta namo, mums smagu. 17 metų sūnus Astijus yra Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistas. Tai sudėtingas laikotarpis jaunam žmogui, tačiau džiaugiuosi, kad mums pavyksta išlaikyti artimą ryšį. Daug bendraujame, diskutuojame moralės ir politikos temomis. Jis neseniai rašė rašinį apie tai, kodėl žmonės tokie neatlaidūs – daug diskutavome. Rašinys išėjo puikus. Neturiu jokių ketinimų sūnų kreipti politiko linkme, tačiau pagal tai, kaip jis dėsto mintis, kokią turi iškalbą, Astijus galėtų juo būti. Vis dėlto mano paties pirmasis pasirinkimas gyvenime buvo studijuoti mediciną, vėliau vyliausi, kad bent vienas vaikas bus medikas, tačiau tos svajonės neišsipildė (šypsosi – aut. past.).
Priekaištus pakeitė supratingumas
– JAV Prezidento žmona Mišelė yra pasakiusi, jog už kiekvieno stipraus vyro yra stipri moteris. Ar sutinkate su šiuo posakiu, ar jaučiate žmonos Žydrės palaikymą, eidamas daug atsakomybės ir laiko reikalaujančias mero pareigas?
– Kas būdinga amerikiečiams, dažniausiai netinka lietuviams. Mūsų šalyje nelinkstama sureikšminti moters vaidmens. Tačiau vis dažniau susimąstau, kad vertėtų labiau padėkoti žmonai už jos indėlį į namų jaukumą, paramą, pagalbą. Nuolat jaučiu jos palaikymą ir už tai esu dėkingas. Kartu esame jau 25-erius metus. Mūsų santykius vis rečiau drumsčia priekaištai, juos pakeitė supratingumas.
Žmona Žydrė yra baigusi Kauno technologijos universitete aplinkosaugos specialybę. Ji už mane gerokai jaunesnė, vis dar ieškanti įvairių savirealizacijos galimybių. Kai ūkininkavome, jai taip pat teko nemaža našta, reikėjo pagalbos. Tad nebuvo tikslo siekti karjeros aukštumų. Vėliau ji pradėjo propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vedė užsiėmimus. O dabar turi ir naujų planų. Be viso to, tiek namas, tiek sklypas taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros.
– Gyvenate Trušeliuose nuosavame name. Koks Jūs šeimininkas: toks, pas kurį sugedęs kranas varva mėnesį, kol žmona iškviečia meistrą, ar priešingai: bet kokį gedimą tvarkote, kaip įmanoma greičiau, nepaliekate ūkio be priežiūros?
– Man iš tiesų gyvenime patinka statyti, nestokoju ir darbštumo. Jei pasitaiko, kad šeštadienis ir sekmadienis man laisvas, tai sėdėdamas prie televizoriaus ekrano ar skaitydamas knygą net pradedu save graužti. Nuolat jaučiu poreikį eiti, kažką daryti. Visada laukiu pavasario, kada galėsiu išeiti į lauką, genėti medžius ir pan. Tačiau man patinka dideli, rimti vyriški darbai, kai po to gali matyti akivaizdžius rezultatus. O dėl smulkių darbų, tokių kaip durų rankenos priveržimas, prisipažinsiu, jog žmonai tikrai tenka ilgai įkalbinėti.
Akimirkos palaima – gamtoje
– Kokie Jūsų pomėgiai, kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos?
– Esu gamtos vaikas, todėl ir mano pomėgiai neatsiejami nuo gamtos. Mėgstu vakarais išeiti iš namų ir pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, gamtos garsų. Turime tvenkinį prie namų, tai dažną vasaros vakarą užbaigiu su meškere rankose. Ir visiškai nesvarbu, kad kibtų žuvys, esmė – procesas, meditavimas.
Esu ne tik žvejys, bet ir medžiotojas. Tiesa, dabar šis pomėgis dažniausiai vaizduojamas juodomis spalvomis. Tačiau nors turėjau galimybę šauti į elnią, briedį, niekada ja nepasinaudojau. O šernai – ūkininkų priešai… Tačiau medžioklėje vėlgi svarbu ne laimikis, bet procesas. Būdamas gamtoje, klausydamasis jos garsų, užuosdamas kvapus ir regėdamas laukinę gamtą, esu pajutęs visišką euforiją, akimirkos palaimą. Kiti pragyvena daug metų, tačiau nepatiria šio jausmo. Pabuvimas su savimi gamtoje yra svarbus ir prasmingas kiekvienam.
– Pagal Zodiako ženklą esate Skorpionas: tikite astrologija?
– Horoskopus kartais paskaitau tik iš smalsumo. O Skorpionai būna dviejų rūšių: vieni kitiems kanda, o kiti – patys sau. Tai aš esu iš kandančiųjų sau. Kai ant kažko supykstu, tai retai išsiveržia į išorę. Esu linkęs viską palikti savyje. Tačiau jei visos ribos peržengiamos, parodau tiek emocijų, kad net pats nustembu. Tačiau, matyt, esu pakenčiamas, nes ryšiai su draugais tęsiasi daug metų.
Kuo sunkiau, tuo geriau
– Pasaulį kaustant koronaviruso pandemijai ypatingai svarbu stiprinti imunitetą. Kokias sveikatinimosi priemones praktikuojate?
– Mėgstu fizinį darbą. Man kuo sunkiau, tuo geriau, kartais būnu ties savęs kankinimo riba. Dabar tam mažiau galimybių, tačiau vasarą atsiras progų, kur iškrauti energiją. Žinoma, fizinis darbas negali pakeisti nuolatinės mankštos ar laiko sporto klube, tačiau pats sau jau nekeliu tokių reikalavimų. Juolab kad nesiskundžiu sportine forma. Teko dalyvauti naktiniame pėsčiųjų žygyje. kuomet ėjome 25 km iš Gargždų į Klaipėdą – puikiai sekėsi, net jaunimą spartinau. Kartą per metus visada išvykstame slidinėti, šį šiltąjį sezoną norėčiau daugiau laiko praleisti ir važinėdamasis dviračiu. Tai ir sportas, ir malonumas.
Kai mes augome, 90 proc. maisto buvo pačių: pienas, mėsa, daržovės. Šiandien bėda ta, kad maistas gaminamas ilgalaikiam vartojimui, eksportui, dėl to neišvengiama cheminių priedų, tai kelia nerimą. Kalbama apie trumpąsias maisto grandines, turime vilties ir rajone turėti gražių projektų, tačiau juos sunku įgyvendinti.
Labai gerbiu žmones, kuriems sekasi tiek išlikti sportiškai aktyviems, tiek sveikai maitintis. Tai sektinas pavyzdys.
Karantino niuksas
– Kaip karantinas pakoregavo Savivaldybės užmojus įgyvendinti stambius investicinius projektus, tokius kaip Gargždų daugiafunkcis centras, Gargždų kultūros centro modernizacija ir pan.?
– Būčiau per drąsus sakydamas, kad karantinas planų nepakeitė ar nepakeis, tačiau pirmojo ketvirčio rezultatai nerodo nieko bloga. Žinoma, į jį įėjo tik dvi karantino savaitės, tad sunku prognozuoti. Tačiau džiugina valstybės, Vyriausybės pozicija: mes ne kartą girdėjome raginimą, kad savivaldybės neturėtų taupyti, kad nemažintų vartojimo. Jei savivaldybės nesurinks pakankamai pajamų, žadama, kad jos galės gauti kreditą, o pastarasis vėliau bus kaip valstybės vidaus skola. Tai drąsina.
Praėjusį penktadienį sulaukiau skambučio iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio, kuris paragino mus teikti paraiškas valstybės investicinėms lėšoms gauti. Numatėme du papildomus projektus – mokyklos Jakuose (sąmatinė vertė 2,4 mln. Eur) ir futbolo bazės prie Gargždų karjerų sukūrimo. Jį įgyvendintume ne visa apimtimi, nes visas investicinis paketas, kuris aktualus ne tik rajonui, bet ir visai Lietuvai, užsienio šalims, šiam objektui siekia per 3 mln. Eur.
Sparčiai vyksta Gargždų daugiafunkcio centro projektavimas. Ne kartą susitikome su projektuotojais, deriname atskiras detales. Šį projektą būtų galima suskaidyti į du etapus. Pirmiausia dėl to, kad inžinerinius sprendinius, aplinką, privažiavimą galbūt jau šiemet būtų galima pradėti įgyvendinti, nes taip pat galima gauti valstybės investicinių lėšų. Viso centro statybos darbų rangą greičiausiai nupirksime metų pabaigoje, tad statybos prasidėtų kitais metais.
Dėl Gargždų kultūros centro renovacijos su projektuotojais taip pat jau derinamos atskiros detalės, liepą planuojama baigti darbo projektą ir rugpjūtį-rugsėjį būtų perkama ranga ir pradedami darbai.
Gera žinia, kad Gargždų miesto autobusų stočiai jau suformuotas sklypas, vykdomos jo įregistravimo procedūros. Ruošiama medžiaga stoties projektavimo konkursui skelbti. Turėdami projektą, pirksime rangą stočiai statyti. Taip užtikrinsime stoties funkciją. Lygiagrečiai šiems darbams vyks akcijų privatizacija. Su „Turto banku“ ketiname nutraukti sutartį ir patys vykdyti stoties akcijų privatizaciją.
Perkamas sklypas Sendvario seniūnijoje, kur viešosios ir privačios partnerystės būdu ketiname pastatyti daugiafunkcį centrą. Dabar duota užduotis papildyti investicinį projektą, tada pirksime projektavimą ir rangą, yra tikimybė, kad tai padaryti pavyks dar šiemet.
Savivaldybės tarybos Biudžeto ir ekonomikos komitetas rekomendavo Administracijos direktoriui, programų koordinatoriams, Savivaldybės įstaigų vadovams pasiruošti planus dėl Savivaldybės metinių asignavimų sumažinimo 15 proc. Tai galioja visiems: mokykloms, darželiams, sporto, socialinėms įstaigoms ir pan. Tačiau to neskubėsime daryti, nes šiuo metu, kadangi nėra komandiruočių, mokymų, nevyksta renginiai, tai ir sutaupoma nemažai. Be to, dar per vadovų vertinimus davėme nurodymą paruošti liepos mėnesiui siūlymus, strategiją, kaip sumažinti 10 proc. valdymo lėšų, kurios skiriamos ne darbo užmokesčiui, bet ūkiui išlaikyti, elektros, dujų, apšvietimo sąnaudoms apmokėti. Įstaigos tam ruošėsi, tad papildomo taupymo gal ir neprireiks.
Nesiruošiame dirbtinai mažinti investicijų tiek į infrastruktūrą, tiek kalbant apie įstaigų finansavimą. Iki šiol optimizmo pakanka.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
