Miestui trūksta rafinuoto skonio

Džiugu, kad Lietuvos provincija bunda iš sovietinio letargo ir žvaliai puošiasi moderniais akcentais. Miestuose ir miesteliuose jau įpratome pastebėti meniškas erdves su šiuolaikine paskirtimi. Tai gali būti dailės paroda po atviru dangumi, patobulinta QR kodu, ar metalinis vaiduoklis, į kurį galima įlįsti nusifotografuoti. Gargžduose akį traukia katino skulptūrėlė bei laikrodis. Dėkui Dievui, iš užmaršties ištrauktas ir atviroje jaunimo erdvėje atsidūrė kitas kūrinys.

Tik va, kas man gali paaiškinti nuostabioje miesto vietoje pastatytą nesusipratimą – skulptūrą „Banga“. Tyrinėjau jį iš visų pusių, bet niekaip neįžiūrėjau jokių asociacijų su futbolu. Man labiau primena vaiduoklio ranką iš filmo „Baubas“. Mano nuomone, kūrinys, stovintis viešoje vietoje, turi turėti kažkokią paskirtį: puošti, įprasminti ar simbolizuoti, linksminti ar informuoti. Kol kas nepastebėjau, kad skulptūra bent jau trauktų fotografuotis, nes yra per daug fantasmagoriška. Šalia – miesto pasididžiavimas – išsaugotasis kino teatras, kuris tikrai tapo visuomenės traukos objektu. Jei čia stovėtų žavi prasminga skulptūra – ji būtų nuolatos apsupta lankytojų.

Vis pamąstau, kad mūsų miestui trūksta šeimininko rankos ir rafinuoto skonio. Kad niekaip neatsikratome „elgetos sindromo“. Jei jau turime pinigų – tai reikia juos kuo greičiau panaudoti. Bet kur ir bet kaip. Pavyzdžiui, Sveikatos centras, pasirinkęs niekinį „teletabių kalnelių“ projektą, ar Savivaldybė, nusprendusi sutaupyti miesto įvaizdžio sąskaita ir kabindama renginių skelbimus ant stulpų… Nes kažkodėl visame mieste nėra kokio gražaus apvalaus stendo su stogeliu, kur ne tik valstybinės įstaigos informuotų apie vykstančius renginius, bet už simbolinį mokestį privačios įmonės galėtų pareklamuoti visuomenei naudingus dalykus, pavyzdžiui, privačius vaikų dienos centrus, muzikos pamokas ar pan.

Vargšė mūsų jaunoji karta, kuri matydama šiuos „sijonuotus“ ubagų stulpus ir beskonybę simbolizuojančius kūrinius, tiesiog užprogramuojama paveldėti „elgetos sindromą“…

Jonas JONAITIS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content