Minijos slėnyje šokiui subūrė per 200 vaikų
Neeilinis reginys Gargždų Minijos slėnyje – griausmingų ovacijų sulaukęs, 769-ojo miesto gimtadienio proga suorganizuotas visuotinis vaikų šokis arba flašmobas. Šokis, subūręs per 200 moksleivių, buvo filmuojamas dronu iš viršaus. Gargždų kultūros centro choreografė, idėjos koordinatorė Sandra Golovnia neslėpė teigiamų emocijų – esą tai, kas įvyko, buvo fantastika.
Idėją žada vystyti
Vaikų šokių studijos „Trepsiukas“ choreografė, Gargždų kultūros centro choreografė, taip pat Gargždų „Minijos“ progimnazijoje šokių mokytoja dirbanti S. Golovnia atskleidė, kad flašmobo idėja buvo sugalvota Gargždų kultūros centro renginių režisieriaus Vaido Kvedaro, o ji idėją išvystė ir pateikė galutinį rezultatą. Choreografė minėjo, kad antrąją Gargždų miesto gimtadienio dieną, šeštadienį, visuotiniame šokyje dalyvavo Gargždų „Minijos“ progimnazijos I–IV klasių mokiniai ir Gargždų muzikos mokyklos auklėtinės, susirinko per 200 vaikų. „Oras buvo puikus. Po gimtadienio šventės vykusiame organizatorių susitikime aptarėme, kad ši idėja sėkmingai pavyko. Galėtume ją vystyti ir toliau: galbūt šokis galėtų būti su tėveliais arba sujungti gimtadienio svečius slėnyje, ar pakviesti prisijungti daugiau mokyklų“, ‒ ambicijų kitais metais šokėjais užpildyti dar daugiau slėnio neslėpė pašnekovė. Ji „Bangai“ sakė, kad išties buvo labai smagu, scena buvo fantastiška, o suvaldyti vaikų minią nebuvo sunku, mat savo srities profesionalė jau turinti patirties masiniuose renginiuose. Šokių studija „Trepsiukas“, kur šoka per 100 vaikų, jau daug metų rengia koncertus, taip pat ji su savo auklėtiniais yra nuolatiniai dainų švenčių dalyviai. Ji atskleidė, kad ir pačiai tekę dirbti Dainų šventės metu aikštės asistente.
Neskaičiuoja laiko
S. Golovnios teigimu, svarbu ir pasiruošimas iš anksto: su vaikais buvo atlikti „namų darbai“ mokykloje pamokų metu. „Mes mokėmės, repetavome, vaikai žinojo, kur turi atsistoti. Nors buvo nesklandumų, bet vaikai sustojo gražiai, pašoko ir jiems buvo drąsu, ‒ apie iki renginio atliktą sunkų darbą kalbėjo choreografė. ‒ Todėl visi mano pažadai dėl ledų ir cukraus vatos buvo jiems žinomi. Nors tėvams tai nelabai patiko, bet jie suprato, kad šokėjai dirbo ir jiems reikia įvertinimo. Vaikams reikia paskatos.“ S. Golovnia pasidžiaugė komandiniu darbu tiek su vaikų tėvais, tiek su mokytojais. Ji pasakojo, kad jei reikia papildomų repeticijų, vaikai aukoja ilgąsias pertraukas tarp pamokų. „Tai yra darbas, kai neskaičiuojama laiko. Ypač, kai ruošiamės renginiams, tenka ir savaitgaliais dirbti ar po darbo valandų pasilikti“, ‒ atskleidė pašnekovė.
Pasak pedagogės, svarbu vaikus sudominti, per sunkų darbą paskatinti. Sunku tai padaryti, nes šiuolaikiniai vaikai labai greitai užsidega, bet po to lygiai taip pat greitai ir nebenori daryti veiklos. S. Golovnios nuomone, viskas prasideda nuo tėvų požiūrio. Jei jie numoja ranka ir sako „kam čia reikia“, tai ir vaikai atėję į pamokas sako, kad jiems to nereikia. Tai atsakingas vaikų ugdymas – jie pradeda jausti atsakomybę ir klasės draugams, mokytojams. „Labai svarbus grįžtamasis ryšys iš tėvų. Nuo pat pradžių bendraudami su tėvais vaikams sakome: pradėjome, turime ir pabaigti iki galo, ‒ įsitikinusi pašnekovė ir pridūrė, kad ne tik tėveliams, bet ir pedagogams tenka aukoti savaitgalius su šeima, nes reikia vykti su vaikais į renginius, konkursus, šventes ir pan. ‒ Dirbame šį darbą dėl vaikų, rodome jų pasiekimus ir rezultatus. Dėl kiekvieno vaiko, kuris gauna medalį ar apdovanojimą.“
Rezultatu patenkinta
Visuotiniam šokiui choreografijas pedagogė kūrė ne pati, o pasiskolino su autorinėmis teisėmis. Rudenį vykusio LRT „Matau tave“ iniciatyvos šokį „Dinamitas“ vaikai jau buvo išmokę lapkričio mėnesį. Šokis „Vėliava“ (pagal Vido Bareikio dainą „Aš esu vėliava“) buvo sukurtas Tarptautinei šokio dienai vadovės Vilijos Jakubauskės iš Vilkaviškio dar balandžio mėn. Prireikė mėnesio darbo ir keleto pakeitimų, kad šie šokiai virstų sklandžiu flašmobu Minijos slėnyje. Choreografės nuomone, jeigu bus daromas naujas šokis kitam miesto gimtadieniui, reikėsią pradėti ruoštis jau rudenį. Nors tai priklausys nuo to, kokia idėja bus plėtojama.
„Darbas iki šventės yra juodas, bet kai pasieki galutinį rezultatą, tai atsiperka. Tokios idėjos – ne pelno siekiančios. Aš pati po visuotinio šokio iki pat vakaro – mero apdovanojimų buvau tokia pakylėta, norėjosi daryti dar daugiau, ‒ pozityviomis emocijomis dalijosi S. Golovnia. ‒ Noriu padėkoti Gargždų „Minijos“ progimnazijos vaikams, tėvams, kad atvedė vaikus ir skatina dalyvauti renginiuose, ir mokytojoms, kurios skyrė savo laiką.“
S. Golovnia pasidžiaugė Gargždų miesto gimtadienio švente. Po karantino jai tai buvo vienas didesnių renginių. Pašnekovė neslėpė, kad pandemijos metu dirbti buvo sunku. Kadangi nebuvo galimybės susitikti ir repetuoti gyvai, buvo stengtasi palaikyti ryšį, siųsti užduotėles. „Po karantino vaikai grįžo ir šoka toliau, tačiau paauglių atkrito beveik pusė. Tie, kurie sugrįžo, yra tvirtesni, motyvuoti dirbti toliau. Jie jau po truputį įsivažiavo į komandinį darbą, nes jų tikslas yra pasiruošti ir dalyvauti konkursuose, festivaliuose. Buvo sunkus periodas, bet pastebime, kad ir pas kolegas kitose šokių studijose vaikai grįžo ir toliau šoka. Dabar, kai jau galime, reikia daryti renginius, šventes“, ‒ įsitikinusi pašnekovė.
Monika CALZONAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
