Modernios stoties viziją vėl kurs nuo nulio
Gargždų autobusų stotis priėjo liepto galą. Iš pagrindinės veiklos, t. y. pravažiuojančių autobusų mokesčio, UAB „Stotis“ nebeišlaiko net personalo, tad avarinės būklės pastate nelieka už ką net naują vinį įkalti. Pastato vaiduoklio gelbėjimo planą turi antra pagal svarbą akcininkė – privati įmonė, tačiau kontrolinį akcijų paketą turinti Klaipėdos rajono savivaldybė privatininkams savivaliauti neleidžia. Stotį savo rankose laikyti norintys politikai verslu nepasitiki ir atgimimą mato per ES lėšas.
Planai tapo fantazijomis
Gargždų autobusų stoties klausimą tiek politikai, tiek žiniasklaida prikelia kas kelerius metus. Paskutinį sykį rimtos stoties vizijos į viešumą kilo 2010-aisiais, kai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino teritorijos detalųjį planą. Jame buvo numatyta, kad vietoje dabartinio pastato, statyto dar 1969 m., ateityje galėtų atsirasti naujutėlaitis statinys. Tačiau jis taip ir liko fantazijose, mat nėra realių investicijų. Šiuo metu ir detaliajam planui gresia užmarštis. Mat politikai svarsto kelių akcininkų sklypą darsyk perdalinti.
Priminsime, kad UAB „Stotis“ 51,84 proc. akcijų valdo Klaipėdos rajono savivaldybė. 46,48 proc. akcijų dar 2006 m. įsigijo UAB „Plungupė“, o po 0,84 proc. akcijų turi du privatūs asmenys.
Neseniai įvykusiame UAB „Stotis“ akcininkų valdybos susirinkime konstatuota, kad įmonė veikia nuostolingai, personalas (viso labo 4 darbuotojai) dirba už minimalų ar pusę minimalaus atlygio. Iš pagrindinės veiklos – pravažiuojančių autobusų mokesčio – bendrovė neišsilaiko, todėl nuomoja plotą automobilių aikštelei bei laisvas patalpas pačiame statinyje.
Tačiau tai negelbsti. 2010 m. „Stotis“ patyrė 15 599 Lt nuostolį (gavo 72 943 Lt pajamų, išleido 88 542 Lt), 2011 m. nuostolis siekė 9 619 Lt, 2012 m. gauta šiek tiek pelno – 911 Lt. Skaičiuojama, kad per einamuosius metus įmonė jau patyrė 1 917 Lt nuostolį.
Vieni kitus pirktų
UAB „Stotis“ valdyba apsisprendė galutinai išspręsti bendrovės, o tuo pačiu ir autobusų stoties klausimą. Akcininkams siūloma rinktis: likviduoti įmonę, padengti nuostolius ir atkurti turto būklę savo įnašais, restruktūrizuoti „Stotį“ arba leisti ją galutinai privatizuoti. Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat galėtų perpirkti UAB „Plungupė“ akcijas, tačiau kaina „neįkandama“.
Praėjusį mėnesį Savivaldybės tarybos Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros komitete posėdžiavusieji buvo linkę rinktis restruktūrizavimą. Tokiu būdu akcininkai pasidalintų bemaž 60 arų žemės sklypą. Savivaldybė siektų gauti sklypo dalį arčiau Klaipėdos gatvės ir ten statyti naują pastatą. Politikai įsitikinę, kad tam būtų galima gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.
Beje, apie esamo pastato renovaciją nei politikai, nei privatūs sklypo savininkai nekalba – jį reikia griauti. Tad aistros verda dėl tolimesnės veiklos plyname lauke. Savivaldybei atsiėmus dalį sklypo prie gatvės ir pastačius savo statinį, kiti akcininkai liktų it musę kandę.
Autobusų neišguitų
UAB „Stotis“ direktorius bei UAB „Plungupė“ atstovas Modestas Grumblys tvirtino, kad įmonė nuo pat turto įsigijimo dienos siekė stotį modernizuoti. „Kažkodėl Savivaldybė nekalba apie tai, kaip išlaikyti stotį, o užsispyrė ir nori dalintis su mažesniu akcininku stoties pastatus, žemes. Mažesnis akcininkas nori tęsti stoties veiklą ir investuoti, tačiau Savivaldybė tai kažkodėl supranta kaip stoties veiklos nutraukimą. Juk jei stoties funkcija nuostolinga, šalia reikia kitokios veiklos. Tam ir buvo padarytas detalusis planas numatant komercinę veiklą, kurios pelnu būtų dengiama nuostolinga stoties veikla“, – aiškino M. Grumblys.
„Per visą laiką, kol administruojame stotį, iš Savivaldybės negavome nė lito kokiems nors remonto darbams. O dabar jie kalba apie akcijų perpirkimą, naują statymą „iš oro“, – Savivaldybės galimybėmis modernizuoti stotį abejojo UAB „Stotis“ direktorius ir UAB „Plungupė“ atstovas M. Grumblys.
Anot jo, įmonė suinteresuota bendradarbiauti su Savivaldybe, rengti techninį projektą ir prikelti merdinčią stotį. Esą būtent „Plungupė“ prieš bemaž 5 metus ėmė „stumti“ detalųjį planavimą stoties teritorijoje. Tačiau patvirtinus planą reikalai sustojo, ir techninis projektas bei investicijos nutolo. Visgi M. Grumblys neslėpė, kad privataus akcininko tikslas – įsigyti bent keletą akcijų iš Savivaldybės ir tik turint sprendžiamąjį balsą imtis investicijų. „O ar jūs remontuotumėte svetimą automobilį? Tad ir mes netvarkysime stoties, kol neturime kontrolinio akcijų paketo. Mums nesuprantama, kodėl Savivaldybė bijo įsileisti privatų kapitalą. Nei patys stotyje ką daro, nei kitiems duoda“, – stebėjosi jis. Esą „Plungupė“ net nesvarsto galimybės nutraukti stoties veiklą. Priešingai – pakeleiviai ir sukuria nišą komercinei veiklai stotyje.
Savivaldybė netvarko
Kol kas „Plungupė“ neturi plano, kas galėtų išdygti senojo statinio vietoje. Esą techninį projektą rengti galėtų tik tada, kai būtų aiškūs investuotojai, nuomininkai. „Tvirtinant minėtą detalųjį planą iš pačių politikų, kurie turi verslus, sulaukėme klausimo, ar nebūtų galima rezervuoti patalpų būsimame statinyje“, – prasitarė M. Grumblys. Jis priminė, kad įmonė yra sėkmingai privatizavusi Plungės turgavietę: „Buvo protestai, pykčiai, baimė, kad sunaikinsime turgų. O dabar tie patys, kurie daugiausia šaukė, eina į svečius ir džiaugiasi sutvarkytu turgumi.“
Pašnekovas išdavė, esą Savivaldybė stotyje šeimininkauti nelinkusi. „Per visą laiką, kol administruojame stotį, iš Savivaldybės negavome nė lito kokiems nors remonto darbams. O dabar jie kalba apie akcijų perpirkimą, naują statymą „iš oro“, – Savivaldybės galimybėmis modernizuoti stotį abejojo UAB „Stotis“ direktorius ir UAB „Plungupė“ atstovas M. Grumblys.
- Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS:
– Antriems pagal svarbą akcininkams siūlėme išpirkti akcijas, bet jie atsisako. Šiuo metu Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros komitetas yra numatęs siūlymą Tarybai dėl „Stoties“ restruktūrizavimo, ir politikai spręs, ar jiems tai priimtina.
Jei parduosim privatininkui savo akcijų dalį, ateityje jokios įtakos padaryti nebegalėsime. Verslas dažnai pervertina savo galimybes. Todėl bijome, kad nenutiktų kaip Panevėžyje, kai 7 metus verslininkai nevykdo įsipareigojimo statyti naują stotį ir net kalbama apie jos nacionalizavimą.
Artėja 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpis ir galbūt iš šių lėšų būtų galima statyti naują stoties pastatą. Tačiau būdami du akcininkai paramos negausime. Reikia svarstyti visus variantus, net iki nacionalizacijos.
- Tarybos narys Algirdas LIAUDANSKIS:
– Pasisakau už tai, kad Savivaldybė turi atsidalinti turtą ir akcijas. Tada savo dalyje Savivaldybė galės spręsti stoties klausimą. O „Plungupė“ savo dalies mums neparduoda, tačiau iš mūsų akcijas nori nusipirkti pigiai. Iš jų negirdime pasiūlymo stotį tvarkyti bendrai. Jų žingsnius jaučiam – pastatas suplanuotas komercinei veiklai. O stoties funkcijos panaikinti negalima, tai Savivaldybės tikslas.
- Tarybos narys Jonas DUMAŠIUS:
– Kaip yra su stotimi? Pasakysiu, kaip vokiečiai sako – „scheisse“ yra. Tai nenormalu – verslininkai tokie, kurie nieko nedaro, tik nori pasiimti. Stoties funkcija turi išlikti, o jie nori išsipirkti akcijas ir daryti verslą. Taryboje yra verslo žmonių, išmanančių tokius reikalus. Geriausia būtų atsidalinti turtą. Ir nors tai nelengvas darbas, vėliau Savivaldybė tikrai būtų pajėgi pastatyti nedidelę stotį su, tarkim, kavinuke, laukiamuoju. Jei bendrovė būtų tik Savivaldybės, stotis seniai būtų sutvarkyta. O dabar verslininkai iš mūsų už akcijas prašo nerealių sumų, o patys perpirkti nori pigiai. Ar sektinas Klaipėdos autobusų stoties pavyzdys? Gargždams tokia vargu ar tiktų. Į ją investavo prekybos centrų tinklas, o Gargžduose aplink stotį centrų netrūksta. Vargu ar bebus norinčių kišti pinigus. O „Plungupė“ turi viziją, bet mums jos nepasako. Žino, kad mums stotis jau „po kaklu“ ir operuoja jausmais. O gal jie tenori sutvarkyti dokumentus ir perparduoti akcijas kitiems?
