Muziejaus jubiliejus grąžino į tarpukarį
Sukurtoje pradžios mokyklos klasės erdvėje žaidimo forma, taip pat naudojantis muziejaus sukauptais šaltiniais, bus galima pasitikrinti savo žinias.
Veiklos dešimtmetį švenčiantis Gargždų krašto muziejus penktadienį vykusiame renginyje „Tarpukario dvasia mano mieste“ sulaukė tiek svečių, kad visų net nesutalpino. Tad sveikinimus direktorė Sigita Bučnytė priiminėjo tiesiog lauke. Kas gėlėmis, kas knygomis, kas pažadais ateityje išplėsti muziejaus patalpas – visi sveikino šia ypatinga proga. O muziejus mainais pristatė atnaujintą ekspoziciją „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“
Pakvietė į fotostudiją
Įsijausti į tarpukario dvasią padėjo muziejaus prieigose sukurta praeitin grąžinanti aplinka. Senovinio automobilio dekoracija, už kurios atsisėdusieji atrodė lyg tuoj pat išvažiuos. Beje, tarpukariu žmonės išties fotografuodavosi ir prie pieštų automobilių, mat prabangos prekę įpirkdavo toli gražu ne visi. Gargždų krašto muziejus net turi atvirlaiškio kopiją, kurioje matyti prie piešto automobilio įsiamžinę miestelėnai. Muziejaus lankytojams per ekspozicijos atidarymą buvo pasiūlyta išsiųsti tokius senove alsuojančius atvirlaiškius ir taip originaliu būdu garsinti Gargždų krašto muziejaus nuveiktus darbus.
Dar viena svečiams pasiūlyta atrakcija – tarpukario fotostudija, kurioje svečiai persirengė senoviniu garderobu ir įsiamžino. Pačioms muziejaus darbuotojoms persirengti jau ir nereikėjo, mat jos ir taip išsiskyrė retro stiliumi, simetriškomis plaukų bangelėmis, taškuotomis suknelėmis ir pan. Jos ne kartą minėjo, kad didžiausia muziejaus veiklos dešimtmečio dovana – nauja ekspozicija, kurios idėją padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė. O ateičiai viena iš didžiausių svajonių – išplėsti patalpas, kad muziejus būtų erdvesnis, į jį tilptų ir daugiau eksponatų, ir lankytojų.
Telefonui – pusę atlyginimo
Naujoje muziejaus ekspozicijoje yra išskiriamos kelios erdvės: muitinės, tradicinės pradžios 
mokyklos klasės ir pašto. Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina Skiotytė pasakojo, kad tarpukariu už telefono linijų tiesimą, aparatų įvedimą ir ryšius buvo atsakinga būtent Lietuvos pašto valdyba. Visi skambučiai jungti per šios įstaigos skyrius. Asmenys skambindavo į pašto įstaigą, o tada darbuotojas juos sujungdavo su norimu pašnekovu. Per dieną Gargždų pašto įstaiga sujungdavo nuo 3 iki 12 skambinančiųjų. Telefoninių pokalbių kainos skyrėsi. Pavyzdžiui, skambinant į Kretingos apskritį pokalbio minutės kaina siekė 20–30 centų, į Klaipėdos kraštą – 20–40 centų, į Sedą – 45 centai, į Plungę – 30–60 centų. Brangiausiai pokalbio minutė kainavo skambinant į Kauną – 0,75–1,04 Lt.
Telefono įrengimas namuose tuomet buvo prabangos ženklas, nes vien už aparato pastatymą reikėjo mokėti 50–100 litų (tokia suma atitiko pusę valstybės tarnautojo atlyginimo). Visoje Lietuvoje tuomet veikė apie 257 000 telefono abonentų (didžioji jų dalis – Klaipėdoje ir Kaune).
K. Skiotytės duomenimis, 1939 m. Gargžduose veikė apie 40 telefono abonentų. Tad natūralu, jog anuomet būdavo įprasta ateiti į paštą ir sulaukti svarbaus skambučio.
