Muziejų naktį į parką grįžo baronas E. Ronne
E. Ronne kūrybos klausytojai parke jautėsi tarsi teatro scenoje.
Teatro studijos „Kėdės“ aktorės gargždiškiams kūrybiškai perteikė E. Ronne poeziją.
E. Ronne kūrybos klausėsi net naujosios parko skulptūros.
Gargždų krašto muziejaus muziejininkė R. Šiurytė džiaugėsi bendradarbiavimu su Kultūros centro teatro studijos „Kėdės“ režisieriumi V. Kvedaru.
Kelios dešimtys gargždiškių praėjusio penktadienio vakarą, kai Gargždų stadione žaidė „Banga“, o visa Lietuva laikė kumščius už „Žalgirį“, visgi pasirinko kitonišką laisvalaikio praleidimo būdą. Jie susirinko į Gargždų krašto muziejaus kiemelį ir kartu patraukė į miesto parką pajausti buvusio baronų Ronne giminės dvaro atmosferos.
Jungtinis Gargždų krašto muziejaus, Kultūros centro, miesto bendruomenės projektas gegužės 18-ąją minint Tarptautinę muziejų dieną atliepė šių metų Muziejų nakties temą – „Modernėjanti Lietuva“. Mat senajame parke persipynė Ronne dvaro istorija ir šiuolaikiškas jos įprasminimas. Kultūros centro teatro studijos „Kėdės“ aktoriai šimtamečių medžių paunksmėje skaitė paskutinio Gargždų dvaro barono Eugenijaus Ronne knygos „Poezye i prace dramatyczne“ (liet. „Poezija ir dramos kūriniai“) ištraukas. Žiūrovai keletą poezijos kūrinėlių iš aktorių rankų gavo net dovanų.
E. Ronne knyga „Poezija ir dramos kūriniai“ išleista lenkų kalba Vilniuje 1878 m., 400 puslapių. Joje yra 43 eilėraščiai, poemos žanro siekiantys „Žemaičių vaizdeliai“ ir trys pjesės, pavadintos operomis, XVIII a. Lenkijos ir Ukrainos tematika.
Pasak Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotojos Reginos Šiurytės, vilnietė vertėja Regina Koženiauskienė E. Ronne knygą „Poezija ir dramos kūriniai“ prakalbino lietuviškai. Tad muziejus, rengiantis barono kūrybos reprezentacinį leidinį, rajono visuomenei jį plačiau tikisi pristatyti jau šį rudenį.
Baronas E. Ronne buvo Gargždų dvaro centro ir žemių apie jį valdytojas. Jis išpuoselėjo parką, dvaro sodybą, buvo išsilavinęs, mėgstantis poeziją. Jis aktyviai susirašinėjo su tuomet garsia poete Karolina Praniauskaite. Dvaras apylinkėse garsėjo jo įrengtu nedideliu muziejumi su senienų rinkiniais, vertinga porceliano dirbinių kolekcija, apie 4000 knygų biblioteka. Parkas XIX a. II p. buvo vienas geriausiai sutvarkytų angliško stiliaus Žemaitijos dvarų parkų. Nuo 1875 iki 1895 m. buvo Gargždų dvaro klestėjimo laikotarpis.
Pasak teatro studijos „Kėdės“ režisieriaus Vaido Kvedaro, sumanymas skaityti barono E. Ronne poeziją laisvoje aplinkoje parke yra Gargždų krašto muziejaus, miesto bendruomenės ir Kultūros centro bendrų pastangų sėkmingas projektas. Prieš pusantro šimtmečio parašyti eilėraščiai aktorių lūpose nuskambėjo šiuolaikiškai ir žiūrovus privertė ne tik klausytis, bet ir patiems dalyvauti veiksme. Ir ne tik juos. Atrodė, kad poezijos klausėsi net prieš keletą dienų parke įsikūrusios 2 D skulptūros.
E. Ronne kūrybos improvizaciją po atviru dangumi stebėjusi istorikė, „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ knygos autorė Janina Valančiūtė „Bangai“ sakė, kad bet kokia forma primenami miesto istorijos, kultūros puslapiai yra vertintini kaip pozityvios pastangos. Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Šarūnas Vaičiulis taip pat pasidžiaugė jungtinio projekto rezultatu. Jo nuomone, gargždiškiai atitiko Muziejų nakties temą „Modernėjanti Lietuva“.
Po improvizacijos barono kūrybos tematika, Gargždų krašto muziejaus kiemelyje liejosi gargždiškių grupės „Kofeinas“ atliekami muzikos kūriniai, garavo karšta arbata, viliojo pyragas. Keliasdešimt žiūrovų jautėsi tarsi viena šeima, įspėjusi paskutiniojo barono kūrybos paslaptį, jos sąsajas su dabartimi. Muziejaus nakties dalyvių kišenėse jaukiai skambėjo čia pat kaldintos jubiliejinės monetos. Sako, jog gautos nemokamai jos atneša laimę.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
