Negalia pažadino poreikį padėti kitiems
Sendvario seniūnijoje Klemiškės II kaime gyvenančiai Linai BALSEI gyvenimas išbandymų nepagailėjo. Kai jai buvo vos keleri metukai, sveikata pašlijo, po nesibaigiančių vizitų pas gydytojus buvo nustatytas labai retas genetinis sindromas. Tačiau dabar moteris ne tik spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, bet ir kitus įkvepia atskleisti savo potencialą bei sąmoningai kurti sveikatos, sėkmės ir klestėjimo prisodrintą kasdienybę.
Nesibaigiančios gydymo paieškos
Lina pasakojo, kol jai buvo nustatyta konkreti diagnozė, praėjo daug laiko. Tėvai vežiojo pas įvairius specialistus, vyko ir į Maskvą. Pirminė prognozė buvo labai niūri – esą Lina gyvens tik kelerius metus. „Mama desperatiškai ieškojo pagalbos. Pirmiausia – tradicinė medicina, vėliau – netradicinė – viskas, kas įmanoma. Pagaliau visa tai taip išvargino, jog priėjome stadiją, kai aš treptelėjau koja ir pasakiau, jog užteks mane kankinti, daugiau nieko nebedarysiu: jokių vaistų. Nusivyliau medicina, liko kartėlis. Teko išgyventi daug nekorektiškų poelgių, netesėtų pažadų“, – atvirai kalba Lina.
Ji užsiminė, jog jai diagnozuota liga yra labai reta, ne iki galo suprasta. Bėgant laikui silpo raumenys. Iš pradžių vaikščiojo pasiremdama lazdele, galiausiai prireikė neįgaliojo vežimėlio: „Kiekvienąkart, kai sveikata pablogėja, tenka įveikti tam tikrus psichologinius barjerus. Atsisėsti į vežimėlį man buvo lengviau, nes turėjome tikslą – saugiai susilaukti kūdikio. Visas nėštumas buvo sklandus, gimdymas su gydytojų pagalba taip pat praėjo sėkmingai. Dabar turime savo stebuklą – jau pirmoką sūnų Ugnių.“
Liga tapo kelrode
Besišypsanti moteris dėl savo negalios nieko nekaltina, priešingai – teigia, jog susigyveno su negalia ir ligą vadina mokytoja, kelrode, kuri veda tam tikra kryptimi ir skatina augti. „Kiekvienam iš mūsų yra skirtingi sunkumai. Kai mes juos įveikiame, tampame tokie, kokių reikia Kūrėjui, išgryninama mūsų misija, ko atėjome į žemę. Įveikdami įvairius išbandymus mes įgyjame tokių savybių, kurių mums prireiks vykdant savo pašaukimą“, – neabejoja Lina. Ji pripažįsta, kad būtent liga paskatino dar labiau atsigręžti į dvasingumą, sąmoningumą, žmogaus energetiką ir atvedė iki jos dabartinės veiklos.
Anot Linos, pirmoji jos meilė – taro kortos. Tačiau ne būrimui, pranašavimui, o įžvalgoms į save. Jose labai daug simbolių, alegorijų, padedančių susiorientuoti sielos kelyje. „Labai nustebau, kai man pasidalijus savo pomėgiu atsirado labai daug norinčiųjų mano pagalbos. Tad veikla tiesiog gimė kone per vieną naktį“, – prisiminė pašnekovė. Nepaisant to, tuo metu vis dar ieškojo atsakymo į klausimą, kam Dievas ją sukūrė, jei tiek daug įdomių dalykų Linai paprasčiausiai neprieinami dėl negalios. „Atsimenu akimirką, kai šį klausimą uždaviau sėdėdama prie darbo stalo. Tuo metu pajutau, lyg kas būtų atidaręs mano viršugalvį ir įleidęs šviesos parodė akivaizdžius atsakymus. Matyt, kažkam įkyrėjau su savo klausimais (juokiasi – aut. past.). Pati stebėjausi, kaip negalėjau matyti to, kas buvo man prieš akis. Taigi aš jau darau, ką ir turiu daryti. Aš jau esu tai, kas ir turiu būti. Belieka tobulėti ir toliau augti savo kelyje. Mano misija – kelti žmonių sąmoningumą ir įkvėpti juos atskleisti savo aukščiausią potencialą“, – dėstė Sendvario seniūnijos gyventoja.
Pomėgis finansiškai sėkmingas
Šiuo metu Linos veikla daugiabriaunė, ji naudoja ir Reiki praktikas, taip pat aktyviai taiko aromaterapiją. Ji pastebėjo, kad žmonių supratimas apie aromaterapiją yra dažniausiai paviršutiniškas, apsiribojantis aromaterapijos poveikiu fiziniam kūnui. Tačiau yra eterinių aliejų, kurie padeda atkurti saugumo jausmą, kurie padeda atsigauti po didelės traumos, patirto šoko. Taip pat yra eterinių aliejų, padedančių atleisti, suminkštinti širdį, o dar kiti atskleidžia moteriškumą ar padeda sukoncentruoti dėmesį. Lina yra baigusi aromapsichologijos mokslus ir pati veda mokymus. Šiuo metu Lina veda septynių savaičių čakrų harmonizavimo kursą.
„Kai esi savame kelyje, viskas susiklosto savaime, gauni visus reikiamus resursus, randasi tinkamos situacijos, ateina reikalingi žmonės. Pavyzdžiui, paleidau į Visatą mintį, jog noriu įrašyti profesionalias meditacijas. Jau už dviejų dienų man parašė žmogus, kuris šią mintį man netrukus padėjo įgyvendinti“, – pasakojo Lina.
Ji neakivaizdžiai įgijo finansininkės išsilavinimą kolegijoje, taip pat pati aktyviai domisi rinkodara. Pašnekovė įsitikinusi, kad bet kokią aistrą, pomėgį įmanoma paversti finansiškai sėkminga veikla. Šiais klausimais ji taip pat konsultuoja žmones, padeda jiems išgryninti savo idėją, išplėsti viziją, nes įprastai mąstoma it mažoje dėžutėje. „Kalbame telefonu ir viena moteris man sako, aš tik veltinio šlepetes gaminu, kas iš to… O man iškart į galvą ateina oro uoste matytas vaizdas, kaip veltinio šlepetes galima nusipirkti ir iš automato. Sumoki, ir iškrenta šlepetės. Turistams labai patraukli prekė“, – neabejoja Lina, kuri akcentavo, kad kiekvienas turi savų kompleksų, įsitikinimų, nubrėžiančių ribas. Iš jų išsilaisvinti padeda požiūris iš šalies, atitinkamos žinios, praktikos. Kad būtum sveikas ir energingas, kiekvienam svarbu rūpintis ir kūnu, ir minčių švara.
Vyras – jos sparnai
Kas yra laimės šaltinis? „Santykiai. Ypatingai su vyru, kuris yra mano sparnai. Kur negaliu nueiti, ten jis mane ant rankų pristato. Mes keliaujame ir po Lietuvą, ir užsienyje. Jis tarsi mano asmeninis koučeris“, – šiltų žodžių savo vyrui negaili Lina.
Jų pažinties istorija ne mažiau įdomi. „Tuo metu studijavau finansus kolegijoje. Turiu labai mylinčius, rūpestingus tėvus, kurie mane gal net per daug globojo, niekur neturėjau progos pakovoti už save, tad pasitikėjimą savimi teko atkurti vyresniame amžiuje. Tuo metu šešerius metus niekur nebuvau viena išėjusi iš namų, visur mane pristatydavo tėvai ir pasiimdavo. Pamačiau kolegijoje skelbimą, kviečiantį finansininkus stažuotis užsienyje trims mėnesiams. Jau anksčiau pasvajodavau žiūrėdama į tokio pobūdžio skelbimus, tačiau neatitikdavau kriterijų, o dabar buvo pirmas kartas, kai tikau. Protas iškart sakė, jog niekas manęs neišleis, niekas nepriims, o širdyje pajutau nenumaldomą įkvėpimą ir didžiulį norą vykti. Nuėjau ir parašiau prašymą. Namuose kilo skandalas, o aš užsispyriau bukai kaip jautis ir sakiau, jog važiuosiu, nepaisant nieko. Nors viduje taip bijojau, kad net susiriesti momentais tekdavo dėl skrandžio skausmų, jutau kūno pasipriešinimą“, – prisimena Lina.
Į Pietų Italiją išvyko ji, dar viena mergina ir du vaikinai, tarp kurių buvo ir Saulius – būsimas Linos vyras. Vieni kitų nepažinojo, tačiau kompanija buvo labai draugiška, Linai, kuri tuo metu tik pasiramsčiuodavo lazdele, kur reikėdavo pagalbos, padėdavo, palaukdavo ir pan. „Paprastai negalia baugina, kai nepažįsti žmogaus. Mes išnuomotame bute kartu gyvenome tris mėnesius, kartu juokavome, valgėme, tvarkėmės, dirbome ir į Lietuvą grįžome su Sauliumi jau kaip pora“, – gražią pažinties istoriją prisiminė moteris. Dabar pora kartu yra jau 14 metų.
Agnė ADOMAITĖ
Jūratės ČIAKIENĖS nuotr.
