Neįteisintuose miškuose darbuojasi svetimi pjūklai
Kaip jaustumėtės, jei atvykę į savo mišką rastumėte tik kelmus? Į tokias situacijas vis dažniau patenka miško jaunuolynu savo žemes užleidę savininkai. Jie neįtaria, kad besiformuojantis miškas gali tapti biokuro pardavėjų grobiu. Jaunuolynus iškirtę ir savininkams apie savo ketinimus nepranešę naujieji „verslininkai“ užsidirba, o medžių savininkai lieka it musę kandę. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinis poskyris tokias vagystes net priverstas įrodinėti teismuose.
Saugodami savo miškus žmonės turėtų suskubti ir juos įteisinti.
Randa kelmus
Klaipėdos rajone maždaug 3–5 proc. žemės ūkio paskirties žemės yra užžėlusi savaiminiais jaunuolynais. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Rimgaila tokią situaciją aiškina paprastai: „Prieš bemaž 20 metų atkūrę žemės nuosavybės teisę savininkai greičiausiai apsisprendė nieko savo plotuose nedaryti. Vienur žemės apleistos, kitur – apaugusios savaiminiais jaunuolynais. Kai kas tokią žaliavą augina specialiai, bet dauguma atvejų miškas neįteisintas.“
Pasikeitus ekonominei situacijai paklausus tapo biokuras, kurio šaltinis yra būtent jauni berželiai, pušaitės, juodalksniai, baltalksniai, kiti medžiai. „Biokuro pardavėjai baigia iškirsti visus kanalus ir tai galima vertinti kaip gerą darbą. Tačiau atsirado vyrukų, kurie žaliavą biokurui ima iš privačių ir apleistų mišku apaugusių žemės ūkio paskirties plotų. Registrų centro duomenų bazėje pasitikslinama, kad savaiminis miškas auga žemės ūkio paskirties žemėje, taigi yra nelegalus. Kirtėjas taip tarsi irgi padaro gerą darbą – savininkui sutvarko žemę. Bėda ta, kad tokia veikla dažniausiai įvykdoma neatsiklausus šeimininko“, – pasakojo A. Rimgaila.
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė „Bangai“ teigė neturinti informacijos, kad seniūnijoje kažkas nelegaliai kirstų jaunuolynus. Esą tokia tema su aplinkosaugininkais nekalbėta. „Tačiau akivaizdžiai matome, kad šabakštynų pas mus mažėja. Prieš 4–5 metus pušelėmis, berželiais apaugusių plotų buvo daugiau. Situacija jau 2–3 metus pagerėjusi ir tai vertinu teigiamai. Jei kertama nelegaliai, tada kitas klausimas. Nors žemės pas mus nederlingos, daug daugiau savininkų savąją dirba – augina grūdines kultūras ar bent pievą ir savo žemę deklaruoja. Yra buvę tik tokių incidentų, kai žemė deklaruojama nesuderinus su savininkais,“ – prisiminė L. Tučienė.
Tokie medkirčiai su žemių savininkais susiduria tik jiems apsilankius iškirstame miške. Vieni išties padėkoja medkirčiams, kiti paima simbolinį užmokestį. O štai treti pareiškia du dešimtmečius auginę mišką ir dabar jų įdirbis nuėjęs perniek. Nuostolius belieka prisiteisti civiline tvarka.
Deja, ne visiems iškirstų jaunuolynų savininkams pavyksta nustatyti piktadarius. Anot A. Rimgailos, retas savivaliautojus užklumpa miške. Dažniau randami tik kelmai. „Tačiau mes žinome pagrindinius kirtėjus ir jei šeimininkui jie prisipažįsta, galima susitarti dėl užmokesčio. Tačiau ne visada pavyksta išgauti prisipažinimą, o nepagautas – ne vagis. Tokiais atvejais nukentėjusieji kreipiasi į policiją“, – apgailestavo A. Rimgaila.
Įrodinėja teisme
Didžiausi iškirstų jaunų miškų plotai – Agluonėnų seniūnijoje. Čia smėlinga žemė nederlinga, tad daugiausia jos apaugusios mišku. Dėl dviejų Agluonėnuose savavališkai iškirstų miško plotų Valstybinė miškų tarnyba bylinėjasi su kirtėjais. A. Rimgaila patikslino, kad čia iškirsta daugiau kaip 10 kietmetrių jaunų medžių. Abiem atvejais savo veiklą pripažinusiam asmeniui paskirta 3000 Lt administracinė bauda ir dar paskaičiuota bemaž 4000 Lt žala aplinkai. „Minėtais dviem atvejais medžius kirtę asmenys savo kaltės nepripažįsta – teigia, kad savininkui padarė gerą darbą ir žemės ūkio paskirties žemėje iškirto menkaverčius krūmus. Šiuo metu teismo sprendimas apskųstas“, – pasakojo A. Rimgaila.
Beje, neoficialiais duomenimis, už erdmetrį iškirsto jaunuolyno siūloma 2,5 Lt. Taigi už minėtus 10 kietmetrių savininkas galėjo gauti apie 100 Lt.
Kodėl medkirčių negalima sustabdyti? A. Rimgaila akcentuoja, kad savo žemę prižiūrėti turi patys savininkai. Valstybiniai miškų pareigūnai nepajėgūs tikrinti kiekvieno ploto ir ieškoti, klausti šeimininkų, ar medžiai iškirsti jų noru. „Teismo sprendimas dviejose minėtose bylose suformuos teisminę praktiką. Jei kirtėjai bus nubausti, tai galbūt pažabos jų tolimesnę veiklą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Baudą gautų ir savininkas
Neradus kirtėjo baudą iš aplinkosaugininkų gali gauti niekuo dėtas žemės savininkas. „Nors jaunas miškas oficialiai neįteisintas, gali būti, kad atlikta miško inventorizacija. Tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemėje augantis miško jaunuolynas įtrauktas į Valstybės miškų kadastrą. Tokią inventorizaciją prieš bemaž 10 metų vykdė Valstybinis miškotvarkos institutas. Taigi toks jaunuolynas oficialiai įgijo miško sąvoką. Tačiau savininkai apie inventorizaciją nebuvo informuoti ir pasitaiko, kad medžius jie ar svetimi iškerta nepasitikrinę“, – paaiškino A. Rimgaila. Vien šiemet į tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio specialistus kreipėsi apie 10 nuo kirtėjų nukentėjusių žmonių. Dauguma atvejų jų plotai buvo įtraukti į minėtą kadastrą.
Nerasdami potencialių medkirčių, nukentėjusieji kreipiasi į policiją. Tačiau Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė akcentuoja dar vieną bėdą. Savininkai nežino sklypo ribų. „Negalime nustatyti tikslių nuostolių, nes iškirstuose plotuose dažnai nebūna atlikti kadastriniai matavimai. Tampa neaišku, net kiek asmenų nukentėjo“, – sakė ji.
Kaip apsaugoti savo jauną mišką? Net jei žemės ūkio paskirties plote jaunuolynas auga ne vieną dešimtmetį, jį galima įteisinti.
Šiais klausimais konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos poskyrio vyriausieji specialistai A. Rimgaila ir Remigijus Laucevičius. Tarnyba įsikūrusi Kvietinių g. 8, Gargžduose. Interesantai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais.
