Nematyta kino dokumentika apie išeiviją karo metais
Tokius kino kadrus Lietuvos valstybės archyvui perdavė mūsų bičiulė, ne kartą svečiavusis rajone, visuomenininkė, aktorė ir režisierė Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juostose užfiksuoti Lietuvos žymaus diplomato Edvardo Turausko filmuoti mėgėjiški kadrai iš jo diplomatinės veiklos ir šeimos gyvenimo 1941–1947 metais Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tos juostos apkeliavo ne vieną šalį ir ne vieną kontinentą, kol tik dabar pasiekė mūsų valstybės archyvą.
Lietuvos archyvai iš visų šaltinių kaupia nepriklausomos Lietuvos dokumentus, liudijančius valstybės atsikūrimą, diplomatinę veiklą Antrojo pasaulinio karo metais, pasitraukusios į Vakarus išeivijos politinį gyvenimą bei žygius dėl šalies valstybingumo atkūrimo. Neseniai rašyta apie dar vieną archyvinį tyrimą. Europoje tvyrant Antrojo pasaulinio karo grėsmei iš Kauno į Lietuvos pasiuntinybę Stokholme su URM Politikos departamento vadovo E. Turausko žinia buvo išgabenta dalis šios ministerijos dokumentų. Po karo jie dingo kažkur tarp Švedijos ir Kanados. Iki šiol visos paieškos nesėkmingos. Neatmetama galimybė, jog kartu su šiais dokumentais galėjo būti išvežtas ir Vasario 16-osios Aktas, spausdintas rašomąja mašinėle.
Karo metais Lietuvos diplomatinė tarnyba tęsė darbą emigracijoje, vadovaujama S. Lozoraičio, vėliau pasiuntinio Šveicarijoje dr. J. Šaulio. Ši šalis tapo centru, į kurį tuokart suplaukdavo daug informacijos, vyko susitikimai ir susirašinėjimas tarp įvairiose šalyse reziduojančių diplomatų. Apie čia minimų URM dokumentų siuntą buvo žinoma ir J. Šauliui, V. Gyliui, V. Žilinskui. Tačiau E. Turauskas 1946 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, o 1948 m. mirė J. Šaulys. Archyvui perduotose kino juostose bus galima išvysti daugelį to meto Lietuvos veikėjų, diplomatų, gyvenusių užsienyje ar atvykdavusių įvairiais tarnybiniais ar asmeniniais reikalais į Šveicariją.
Dokumentus suskaitmeninus jie bus prieinami lankytojams, istorijos, politikos, kino meno tyrinėtojams bei mokslininkams, kurie domisi lietuvių diaspora pasaulyje.
Iš Endriejavo ūkininkų šeimos kilęs iškilus politikos ir visuomenės veikėjas, diplomatas, teisininkas ir žurnalistas Eduardas Turauskas, lemtingu Lietuvai laikotarpiu ėjęs URM Politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavo sprendžiant visus pagrindinius šalies užsienio politikos klausimus: dėl 1939 m. sutarties su sovietų Sąjunga sudarymo, Vilniaus krašto grąžinimo ir kitus. Iš to meto jis ir jo šeima išsaugojo fiksuotus istorinius liudijimus. 1990 metais pirmąkart susipažinome su Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista jo prisiminimų knyga „Lietuvos nepriklausomybės netenkant – įvykiai“.
1941–1946 m. būdamas nuolatiniu Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės patarėju Berne, E. Turauskas rūpinosi karo pabėgėlių reikalais; jo sudarytame sąraše tokių patekusių į Šveicariją buvo 228 asmenys. Diplomatų E. Turausko, J. Šaulio rūpesčiu iš Amerikos lietuvių fondo buvo gautos lėšos studentams tęsti mokslus Ciuricho universitete.
Karolina Masiulytė-Paliulienė ne vieną kartą mūsų archyvams yra perdavusi reikšmingus savo šeimos ir Prancūzijoje gyvenusių jos giminių archyvus, fotografijų albumus, rašytinę ir kino dokumentiką. Jos paramos dėka išleista J. V. Čiplytės dokumentinė monografija apie Eduardą Turauską. Ji taip pat daug prisidėjo, kad dabartiniai endriejaviškiai ir visa Lietuva sužinotų, kokią asmenybę išaugino šita žemė.
Visąlaik puoselėjusi lietuvybę Vakaruose ir savo veikloje vis sugrįžtanti prie tautos svarbių asmenybių, istorijos ir kultūros raidos, ji ir su šeima persikėlusi į Lietuvą visa širdimi susitelkė į darbus ir idėjas, leidžiančias dabartinei kartai geriau pažinti mūsų tautos vertybes, įsiliejusias į globalųjį pasaulį.
Už nuopelnus puoselėjant prancūzišką kultūrą Lietuvoje Karolina Masiulytė-Paliulienė įvertinta garbingu apdovanojimu – Prancūzijos garbės legiono ordinu.
Aldona VAREIKIENĖ
