Nepaleisk jaunystės rankos ir po 60-ies metų
„… reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse…“ (M. K. Čiurlionis)
Istorijos pamoka po dešimtmečių
Kaip ir prieš 60 metų klasėje tvyrojo tyla. Rodos, girdėjosi skrendančios musės sparnelių plazdėjimas…
2018-07-21, šeštadienį, 12.00 val. į pamoką rinkosi Klaipėdos rajono Veiviržėnų vidurinės mokyklos 3-iosios laidos abiturientai, su mokykliniu suolu atsisveikinę prieš 60 metų. Pastarieji džiaugėsi puikia proga būtent taip paminėti ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.
Gerbiami mokyklos svečiai mokyklos muziejuje, kuriame nuo 1957-ųjų saugoma jų praeitis, susėdę į jaunystės medinius suolus klausėsi savo gyvenimo istorijos. Šią svarbią susirinkusiems pamoką vedė 1958-ųjų abiturientų jaunas istorijos mokytojas, vienas iš muziejaus įkūrėjų, šiandien – Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.
Pamoką profesorius A. Tyla pradėjo M. K. Čiurlionio žodžiais: „Aš visuomet troškau, kad būtum žmogus toks, kaip aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio bei grožio.“ Profesorius trumpai pristatė savo istorijos kelią, pasidalijo pasiekimais Lietuvai per 60 metų, su didžia pagarba prisiminė buvusius kolegas, pakvietė abiturientus atlikti po užduotį – papasakoti savo gyvenimo istoriją. Kiekvieną atidžiai išklausęs profesorius džiaugėsi, kad suradę savo kelią dar ir šiandien jo mokiniai puošia Lietuvą gražiais poelgiais, dorais darbais.
Šviesuliai
1954-ais metais rugsėjo 1-ąją Veiviržėnų vidurinės mokyklos slenkstį peržengė septynmetes mokyklas baigę keturiolikmečiai bei vyresni jaunuoliai. Tada trisdešimties mokinukų nedrąsias šypsenas glostė jų auklėtojos Aldonos Ruzgytės-Butrimienės akys. Ši nuostabi mokytoja penkerius metus auklėtiniams skleidė lietuvių kalbos ir literatūros grožį, kantriai ir nuosekliai savo pavyzdžiu skiepijo žmogiškąsias vertybes. Prieš penkerius metus palikusi šį pasaulį šviesaus atminimo poetė Aldona Ruzgytė-Butrimienė (g. 1916 m.) savo auklėtinių, kolegų ir kitų ją pažinojusių žmonių širdyse išliks kaip nuostabi asmenybė, sėjusi vien gėrio daigus.
„Kaip mums pasisekė! Kokius nuostabius mokytojus mes turėjome! Prieš 60 metų buvę jauni pedagogai su šviesia energija dalijo naujausias žinias ir save. Lenkiamės Jums žemai, brangūs mūsų mokytojai“, – taip mokytojų indėlį įvertino tuomečiai 3-iosios laidos abiturientai, šiandien 78–86 metų amžiaus senjorai. Net penkiolika bendraklasių susitiko pasidžiaugti vienas kitu, prisiminti iškeliavusius amžinybėn jaunystės laikų bendrakeleivius, pagerbti atvykusius mokytojus: istorijos pažinimo keliu juos vedusius Danutę Usevičienę (Bružaitę) ir prof. Antaną Tylą.
Padėkos žodžiai
Susitikimo metu žibėjo džiaugsmo ašaros, širdys plakė jaunatvišku ritmu, dėkingi žvilgsniai krypo į stebuklingo potyrio „kaltininkę“ – šio ir buvusių susitikimų organizatorę klasiokę Aldoną Meilytę (Poškienę). Visi degė noru dar ir dar kartą ją apkabinti, kaip ir kiekvieną atvykusį brangų klasioką.
Nuoširdūs padėkos žodžiai skambėjo skleidžiantiems šviesą žmonėms: papuošusiems susitikimą savo apsilankymu gerbiamiems mokytojams D. Usevičienei (Bružaitei) ir prof. A. Tylai, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorei Laimai Navickienei ir muziejaus vadovei Valdonijai Karaliūnienei už suteiktą galimybę nors trumpam paliesti praeitį.
„Pareinam iš 60 metų kelio, besitęsiančio nuo 1958 m., nuo Veiviržėnų vid. m-klos III laidos, pasidžiaugdami absolventų gražiu kūrybingu, Lietuvą stiprinančiu keliu, jo vaisiais. Linkiu šiai laidai nepaleisti Jaunystės rankos ir puošti mūsų gyvenimo kasdienybę.“ Antanas Tyla (įrašas Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus Garbės svečių knygoje 2018-07-21).
Vida MEILĖ
