Ožkų augintoja nori keisti žmonių požiūrį į jas

Ūkininkė B. Kerbedytė: „Įdomu stebėti ožkų gyvenimą, jų santykius. Raguotosios badosi, o beragės stipriai kandžiojasi, dažniausiai į ausį.“

Biologijos mokytojai Birutei Kerbedytei panorus tapti ūkininke nereikėjo jokių kursų išklausyti. Iš pradžių ji augino paršavedes, laikė melžiamas karves, o dabar turi 14 melžiamų ožkų. Stebėti šių gyvenimą – ūkininkei atgaiva, o produkcija – pajamos. Jos manymu, žmonės per mažai žino apie ožkas, todėl nepalankiai vertina.

Suderina darbą ir ūkininkavimą

Vilniaus universitete biologijos studijas baigusiai B. Kerbedytei patinka gyvūnų pasaulis. Šiūparių mokykloje-daugiafunkciame centre biologijos, chemijos ir informacinių technologijų mokytoja dirbanti Birutė po pamokų atgaivą randa savo ūkyje Eidukų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje. Melžiamas ožkas ji augina 4 metus.

Jos gyvena laisvai – į lauką išeina kada panorėjusios. Pasak ūkininkės, ožkoms blogiau karštis nei šaltis. Šią žiemą jos tik antrą naktį nakvojo tvarte su uždarytomis durimis.

B. Kerbedytė kalbėjo, kad jų mėšlas šiltas, tai per didžiuosius šalčius gyvūnai išsikasa sau guolius ir šiltai guli. Saugodama nuo karščio vasarą, ji atsisakė nuraginimo: viršugalvyje beragėms esantys kauburiai – apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. „Nuraginus viršugalvis tampa lygus, ir gyvuliai kankinasi“, – dėstė pašnekovė.

Ūkininkė prisipažino, kad ožkos jos ūkyje atsirado iš reikalo. Anksčiau laikė paršavedes su paršeliais, kuriems trūkdavo pieno. „Nuo karvės pieno viduriavo, todėl man patarė girdyti ožkos, – dėstė pašnekovė. – Iš vienos močiutės teko nusipirkti dvi melžiamas ožkas.“

Iš jų ir prisiaugino visą bandą, kurioje yra 45 įvairaus amžiaus ožkos. Tai lietuviškos mišrūnės – įvairių veislių mišinys. B. Kerbedytė stengiasi kuo mažiau laiko sugaišti šėrimui. Šią žiemą šieną jos ėda iš rulonų, kurie apgaubti stambių langelių viela. Ir tik gardumynų – miltų, grūdų ar daržovių paduoda, vandens įpila ir vakare pamelžia. „Man lengva derinti darbą mokykloje su ūkininkavimu. Laiko lieka ir pramogoms“, – šyptelėjo B. Kerbedytė.

Pasitinka savo šeimininkę

B. Kerbedytei patinka stebėti savo ožkų gyvenimą. „Ožka – kompanijos gyvūnas, viena, be „draugių“, blogai jaučiasi ir net atsiliepia pieno kiekiui. Kartais pirkėjai neteisingai priekaištauja pardavėjui, kad ožka neduoda tiek pieno, kiek jis sakė. Todėl nereikia stebėtis, kad nebenorintys auginti šių gyvūnų parduoda tik visą bandą“, – dėstė ūkininkė.

Ji pastebėjo, kad ožkos dėmesingos savo bandos narėms. Ištikus bėdai, visos sukelia triukšmą. „Man pasisekė išgelbėti ožką, kurios antkaklis užsikabino už šakos, ir ji tik užpakalinėmis kojomis siekė žemę. Taigi visuomet išgirdusi mekenimą bėgu žiūrėti, kas nutiko“, – dalijosi patirtimi B. Kerbedytė. Ožkos, sutikusios žvėrį, susispiečia į glaudų būrį. Priekyje visada ožys ir vyriausios ožkos, o gale ožiukai susikaupę laukia, ką darys suaugę gyvūnai.

Ūkininkė pasakojo, kad jos ožkos turi gerą savybę: ištrūkusios iš aptvaro, visada grįžta namo, kad ir kiek toli būtų nuklydusios. Tai gyvūnai – keliautojai. Jie stengiasi išsiveržti per tvorą – reikia elektrinio aptvaro, kurio stiprus kirtis.

Ožkų puiki uoslė: užuodžia net už šimto metrų augančius žirnius.

Ji pastebėjo, jog šios labai mėgsta grybus. Pirmą kartą išvydusi godžiai ėdančias raudonąją musmirę, išsigando, jog praras augintines. „Bet tebėra gyvos ir dabar, – nusijuokė pašnekovė. – Matyt, kažko trūko maisto racione.“

Ožkos pažįsta šeimininkės automobilio garsą. „Įvažiavus į kiemą, iš karto mekendamos parbėga iš ganyklos pasitikti. Pasijuntu svarbi“, – šyptelėjo ūkininkė.

Pamiršti specifinį kvapą

Žiemą iš ožkos vidutiniškai primelžia po pusantro litro kasdien, o vasarą – po tris litrus pieno. B. Kerbedytei teko porą mėnesių mokytis, kaip iš jo gaminti sūrius. „Skirtingai nei iš karvės pieno tai daroma“, – akcentavo ūkininkė.

Pirmuosius gaminius nuvežė į Švėkšnos turgų ir viską pardavė. „Sustiprėjo motyvacija gaminti“, – šypsojosi ožkų augintoja.

Dabar šeštadieniais atvyksta į Gargždų turgų. Čia jau atsirado nuolatinių pirkėjų, kurie pagarbiai žvelgia į ožkos pieno produkciją, domisi gyvūnais.

Šiuo metu populiariausi sūriai su razinomis ir kmynais. Už 100 gramų prašo po 80 centų, tačiau tie, kas supranta, duoda daugiau. Ruošiasi gaminti grietinėlę, iš kurios lengvai ir greitai išsukamas sviestas. Mokysis iš ožkos pieno gaminti kastinį, jogurtą – užsakymų jau turi.

„Suprantu, kad savo produkciją parduodu pigiai, ryškaus pelno nėra. Bet man, ūkininkei, tai kompensuoja įvairios išmokos, – kalbėjo B. Kerbedytė. – Pastebėjau, jog Klaipėdos apskrityje į šiuos įdomius ir vertingus gyvūnus ir jų produkciją žmonės žiūri nepalankiai. Kauno, Vilniaus ir kitose moka dvigubai brangiau.“ Jos manymu, trūksta žinių, kad yra veislių atranka, reikalavimai produkcijai. „Retenybė dabar sutikti ožką, turinčią specifinį kvapą, – tik sovietmečiu smirdintys ožiai „dirbo veterinarais“ arklidėse. Jų ryškus specifinis muskusinis ir šlapimo ant barzdos kvapai teigiamai veikė arklių kvėpavimo sistemą.“

Ūkininkė apgailestavo dėl neigiamo žmonių požiūrio į ožką. Skaudžiausiai žeidžia nuostata, kad išgėrus nevirinto ožkos pieno, galima užsikrėsti encefalitu. „Betgi juo galima užsikrėsti ir nuo karvės pieno. Tačiau tik tada, kai būna įsisiur­busi erkė, turinti encefalito virusą“, – akcentavo pašnekovė.

Be to, žmonės pyksta ant ožkų, kad šios viską graužia, ėda ir dėl to nevartoja jų produkcijos.

B. Kerbedytė augina ir dedek­les vištas, kurias lesina miltais, sumaišytais su ožkos pienu. Dėl jų diskusijų nekyla – bematant dingsta nuo prekystalio.

APIE OŽKOS PIENĄ

• Ožkos pienas riebus, bet lengvai virškinamas. Jame nėra kazeino dalelių, kurios gali sukelti organizmo jautrumą pieno baltymams. Daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų turintis ožkos nei karvės pienas tinka kūdikiams. Jame yra natūralių antibiotikų, kurie organizme naikina puvimo bakterijas. Jame esanti geležis įsisavinama 100 proc., kalcis, reikalingas kaulams, įsisavinamas geriau nei iš kitų produktų. Gausu vitaminų: A – gerinančio regėjimą, D – atjauninančio odą, B2 – stimuliuojančio kraujotaką, B1 – stiprinančio centrinę nervų sistemą. Po 1 litrą ožkos pieno patartina išgerti sunkiems ligoniams, nusilpusiems po sunkių operacijų. Sustiprėja imuninė sistema, pagerėja kraujo sudėtis. Tinka gerti žmonėms, turintiems padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą. Populiaru gydytis peršalimo ligas, bronchinę astmą. Užtenka pieną pakaitinti 2 minutes, kad būtų sunaikintas erkinio encefalito virusas.