Pagarbos ženklas Vasario 16-osios Akto signatarui
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo išvakarėse pasitinkame ką tik išėjusią Vytauto Plečkaičio monografiją „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas, diplomatas“.
Įvadiniame žodyje knygos autorius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, istorikas ir diplomatas V. Plečkaitis, kukliai vertindamas savo įnašą tyrinėjant Lietuvos diplomatijos istorijos šaltinius, teigia, jog įvairiapusė dr. J. Šaulio biografija nusipelno ne vienos tokios monografijos ir tikisi, kad kiti autoriai išsamiai atspindės daugiau šios neeilinės asmenybės nuopelnų Lietuvai. Autoriaus manymu, mažai nagrinėtas gausus šio žmogaus publicistinis palikimas, susirašinėjimas su daugeliu žymių politikos, visuomenės, kultūros ir meno veikėjų, taip pat jo žurnalistinė veikla lietuviškoje spaudoje.
J. Šaulys priklauso aktyviausių Vasario 16-osios Akto signatarų grupei. Pirmasis Lietuvos Respublikos profesionalus diplomatas, dirbęs pasiuntinybėse Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje, Šveicarijoje. Tvirtai laikėsi savo nuomonės ir gebėjo ją apginti. Nuo pat jaunystės buvo pilietiškai nusiteikęs, aktyviai reiškėsi varpininkų organizacijoje. Vienas iš Lietuvos demokratų partijos programos kūrėjų. Nepaisant viso to, save vadino valstybininku.
Monografijos autorius akcentuoja, jog šis Balsėnų kaimo ūkininko sūnus žinomas ne tik kaip valstybės veikėjas. Jis garsėjo ir kaip bibliofilas. Dirbdamas diplomatu įvairiose Europos valstybėse, surinko gausią lituanistinę biblioteką: retų ir vertingų knygų, žemėlapių, istorinių graviūrų. Dalis šio rinkinio padovanota Vytauto Didžiojo universitetui. Svarbiausią vietą jo archyve užima susirašinėjimas einant Lietuvos valstybės įgalioto atstovo pareigas iki 1940 metų ir vėliau Šveicarijoje apsistojus. Buvo tolerantiškas, mokėjo bendrauti su žmonėmis. Ypač vertino klasikinę muziką ir meną apskritai.
Knygoje trumpai papasakota apie J. Šaulio studijų metus, bendravimą su gausia tėvų šeima, jo paties šeimos peripetijas, dukters Birutės priežiūrą ir auklėjimą, diplomato vedybas su italų dainininke Mafalda Salvatini, paskutiniuosius gyvenimo metus Lugane (Šveicarija), kur jis palaidotas.
J. Šaulio rašyti dienoraščiai ir laiškai pasitarnavo knygos autoriui nuosekliai pasidairyti visuose prieškario Lietuvos valstybinės veiklos baruose. V. Plečkaičiui, kaip ir kitiems tyrinėjantiems Lietuvos diplomatinės tarnybos istoriją, šie dokumentai leidžia teigti, jog Lietuvos pasiuntinių veikla emigracijoje padėjo išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekius tarp išeivių užsienyje ir prisidėjo skatinant Lietuvos valstybingumo idėją pačioje Lietuvoje. J. Šaulys buvo vienas labiausiai patyrusių, užsigrūdinusių, nepriklausomų ir įžvalgiausių to meto Lietuvos diplomatų, turėjęs ne tik autoritetą, bet ir solidžią patirtį, taigi savo vertę žinantis profesionalas.
Ištikimybę tėvynei liudija knygoje cituojamas jo laiškas prof. V. Krėvei-Mickevičiui, šiam sutikus būti sovietų okupuotos Lietuvos užsienio reikalų ministru: „Tamsta nuėjai su Lietuvos pavergėjais, todėl negaliu linkėti Tamstai pasisekimo… Mano iš širdies plaukiąs troškimas tėra: lietuvių tautos prakeikimas telydi visus jos pavergėjus ir pataikautojus“.
Autorius išreiškė padėką šios monografijos iniciatoriams – Lietuvos nacionaliniam muziejui, Signatarų namams ir visiems, talkinusiems renkant duomenis apie signatarą dr. Jurgį Šaulį. Ypač dėkingas J. Šaulio sesers sūnui, Gargždų miesto garbės piliečiui Česlovui Tarvydui, rašomai knygai pateikusiam originalių dokumentų ir ikonografinės medžiagos iš savo šeimos archyvų.
Monografijos leidybą finansiškai parėmė Klaipėdos rajono savivaldybė.
Kaip šių eilučių autorę informavo Č. Tarvydas, monografijos pristatymas numatytas kovo 3 dieną Signatarų namuose Vilniuje, o kovo 18 dieną – mūsų rajone.
