Pagiriamasis žodis Gargždų miesto garbės piliečiui Broniui Kalvaičiui
Artinasi miesto jubiliejinės šventės diena, kai per iškilmes bus paskelbtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimas. Juo patvirtinama, jog Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteikiamas pedagogui, moksleivių „Žilvičio“ poilsiavietės ilgamečiam direktoriui Broniui Kalvaičiui.
Mokytojas dirbo Alytaus ir Klaipėdos rajono bendrojo ugdymo mokyklose, palikdamas tiek plačiosios visuomenės, tiek ir pačių moksleivių širdyse malonius prisiminimus. Gal dėl to vyresnės kartos žmonės, buvę B. Kalvaičio mokiniai, lygindami šiandieninės mokyklos ugdymo rezultatus, su pasididžiavimu taria, kad tai buvo griežtas, bet kartu ir teisingas mokytojas. Moksleiviai jo atidžiai klausydavosi, laikė vyresniu patarėju ir užtarėju, nes jis sugebėjo būti su mokiniais ir tarp mokinių. Pripažinkime, jog ne kiekvienam pedagogui taip pavyksta. Jo paliepimus vaikai suprasdavo iš pusės lūpų.
B. Kalvaitis yra pedagogas, visą save skyręs nerimastingam moksleivių gyvenimo pasauliui. Tokių mokytojų itin reikia šiuolaikinei mokyklai, kuri iš valstybės aukštumų apraizgyta biurokratiniu balastu. Kiek puikių savo dalyko specialistų švietimo instancijose yra priversti murksoti prie raštų raštelių šūsnių! Dabar mokytojas atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, įstumtas į labai kuklią ugdymo proceso padėtį. Ne veltui kartais reikia prisiminti didžiojo čekų pedagogo Amoso Komenskio pastebėjimus. Jis nuolat pabrėždavo, jog ugdymo procese reikia mokytis iš natūralios gamtos. Auga sode medeliai, šakojasi į plotį, leidžia atžalas į šalis, bet sumanus sodininkas pastebi, kad ne visos šakelės atžalos naudingos, galbūt net nereikalingos. Tad sodininkas sumaniai koreguoja, pašalina kai kurias šakeles ir padeda formuoti medžio vainiką, kuris vėliau tampa malonus žmogaus akiai. Šiuolaikinėje mokykloje per daug susižavėta tariama neribota asmenybės laisvės sąvoka, kuri leidžia atsirasti jaunimo beviltiškam blaškymuisi, konfrontacijai. Visuomenėje sklinda daug kaltinimų mokyklai, mokytojams. Oi, kaip reikia sumanių sodininkų ugdymo procese! Puiku, kad tarp mūsų buvo ir yra pedagogas B. Kalvaitis, tikras sodininkas, palydėjęs šimtus moksleivių į gyvenimą. Tikriausiai jo paties charakterį ir vertybes formavo jaunystėje patirta sunki tremtinio dalia.
B. Kalvaitis dabar tūkstančiams Lietuvos moksleivių yra sudaręs puikias sąlygas pailsėti prie Baltijos jūros, ne veltui mūsų šalies mokyklose išdidžiai skamba žodžiai „Mes – žilvitiečiai“. Į šį nuostabų prie Baltijos jūros kampelį brovėsi visokio plauko vertelgos, bet šios poilsiavietės vadovas atlaikė kaip tas galingas laukų ąžuolas visas stiprias vėtras, išardė klastingas užmačias, išsaugojo rajono ir visos Lietuvos moksleiviams taip reikalingą poilsiavietę. Tuo tarpu Klaipėdos miestas „sėkmingai“ privatizavo puikias moksleivių poilsiavietes ir dabar veržiasi į „Žilvitį“.
Ačiū Tau, šaunusis pedagoge, Broniau Kalvaiti, Gargždų miesto garbės pilieti, kad išsaugojai tokią poilsiavietę ir kiek leidžia jėgos dirbk, kad augtų naujos žmonių kartos, mylinčios Lietuvą, būtų tokios tvirtos kaip giriose šlamantys ąžuolai.
Albinas KLIZAS
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
