Pandemija nubloškė buhalterinės apskaitos centralizacijos terminą
Rytoj vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo. Šiuo sprendimo projektu prašoma atidėti buhalterinę centralizaciją, turėjusią prasidėti jau kitų metų sausio 1 d. Terminą dėl techninių kliūčių prašoma pratęsti iki 2022 m. balandžio 1 d.
Siūlė viešai atsiprašyti
Savivaldybės tinklalapyje informuojama apie siūlymą 3 mėnesiams atidėti Savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizavimą dėl logistikos problemų – esą tiekėjas dėl įtemptos situacijos pasaulinėje rinkoje negali laiku pristatyti naujo padalinio darbui reikalingų kompiuterių. Tikimasi, kad, ketvirčiui atidėjus projekto pradžios terminą, bus spėta įrengti 28 darbo vietas naujai įsteigtame Švietimo centro centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinyje.
Tačiau praėjusią savaitę vykusiuose rajono Tarybos komitetų posėdžiuose pateikti argumentai įtikino ne visus politikus. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje kai kurie Tarybos nariai išsakė priekaištus dėl prieš kelis mėnesius priimto sprendimo centralizuoti biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą skubos. Tarybos narys Viktoras Kura priekaištavo, kad valdančioji dauguma ne tik buhalterinės apskaitos, bet ir visais kitais klausimais prisidengia pandemija. „Tarybos dauguma turėtų viešai atsiprašyti buhalterių, kad taip įvyko“, ‒ teigė V. Kura. Tarybos narė Violeta Riaukienė taip pat priminė dėl skubėjimo priimant sprendimą centralizuoti buhalterinę apskaitą nuo sausio 1 d. „Pandemija ne prieš tris mėnesius prasidėjo. Kai mes siūlėme neskubėti priimant šitą sprendimo projektą, o jį atidėti – neįsiklausėte. Dabar matote akivaizdų pavyzdį – tai yra sutrikdymas visų biudžetinių įstaigų veiklų ir chaoso įnešimas į darbą. Buvo priimtas skubotas sprendimas“, ‒ apie praėjusiuose Savivaldybės tarybos posėdžiuose dėl buhalterinės centralizacijos išreikštas abejones priminė V. Riaukienė.
Vadovai skubotumui nepritarė
Tarybos narys Raimondas Simonavičius nepritarė pateiktam sprendimo projektui atidėti buhalterinę centralizaciją dar trims mėnesiams. „Buvo aišku, kai jūs, gerbiami valdantieji, balsavote, kad to nebus spėta padaryti. Kaip sakoma – „išbėgote į medžioklę ir paskui atsiminėte, kad šunų nepalakinot“, ‒ žinomu posakiu situaciją apibūdino R. Simonavičius. Anot Tarybos nario, apgręžti procesą atgal jau vėlu: „Dabar tegul atsakomybę prisiima tie Tarybos nariai, kurie už jį ir balsavo.“
Primename, kad birželio 14 d. rajono biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai, išnagrinėję Savivaldybės paruoštą buhalterinės apskaitos centralizavimo projekto analizę ir išgirdę informaciją vykusiame nuotoliniame susirinkime, pasigedo viešumo, skaidrumo, reformos efektyvumo pagrįstumo. Išplatintame jų pareiškime buvo atkreiptas dėmesys ir į netinkamai pasirinktą reformos datą: gi metų pabaiga dėl metinių ataskaitų visose biudžetinėse įstaigose visada yra įtempta, o jei dar reforma ant nosies? Liepos 19 d. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Arūnas Grimalis išplatino kreipimąsi į vietos politikus, kuriame buvo akcentuota, kad informacija apie projektą biudžetinėms įstaigoms pateikiama pavėluotai ir vadovai nepritaria skubotam centralizuotos buhalterinės apskaitos įgyvendinimui. Jam esą nėra tinkamai pasiruošta. Tačiau į minėtus įstaigų vadovų ir buhalterių prašymus neskubėti nebuvo atsižvelgta: liepos mėnesio Tarybos posėdyje 15 balsavus už, 9 – prieš, 2 susilaikius, buvo pritarta biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymo centralizavimui.
Atidedamas ir darbuotojų atleidimas
Praėjusios savaitės Tarybos komitetų posėdžių metu buvo keliamas klausimas ir dėl apskaitos centralizavimo atleidžiamų darbuotojų. Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Loreta Piaulokaitė-Motuzienė domėjosi, kiek šiuo metu biudžetinių įstaigų dėl būsimo centralizavimo jau neturi buhalterių. Nuskambėjo atsakymas, esą tik vienas buhalteris išeina. Pastaruoju metu paskelbti skelbimai apie galimą pretendavimą į centralizuotos buhalterijos padalinio buhalterių ir padalinio vadovo pavaduotojo poziciją. Komitetuose užsiminta, kad padalinio vadovas jau yra. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje R. Simonavičius priminė, kad dabartiniams biudžetinių įstaigų darbuotojams jau pateikti pranešimai apie atleidimą iš darbo. Esą jau yra skaičiuojami Darbo kodekse nustatyti terminai, numatytos atitinkamos kompensacijos. Jo nuomone, dabar dėl atleidimo įspėti darbuotojai galės paduoti Savivaldybę į teismą bei pranešti Darbo ginčų komisijai apie nevykdomus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Rusteikienė patikino, kad rengiantis centralizacijos procesams buvo konsultuotasi su Savivaldybės juristais ir pagal teisės aktus darbuotojų atleidimo terminą pratęsti galima. Tarybos narė Aušra Gudauskienė samprotavo, kad ir kitose įstaigose, kur planuojamas atleidimas, terminai pratęsiami. „Priežastis, dėl ko taip vyksta, matome ir suprantame. Nemanau, kad atsitiks kažkokia tragedija ar bus patirta nuostolių, jeigu bus darbuotojų atleidimo terminas pratęstas“, ‒ teigė A. Gudauskienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova „Bangą“ informavo, kad atleidimo pranešimų įteikimas kiekvienoje įstaigoje yra skirtingas, nes priklauso nuo daugybės faktorių, o dėl planuojamo centralizacijos nukėlimo keisis tik atleidimo data. „Vieniems įspėjimai įteikti prieš 4 mėn., kitiems dar tik bus įteikti. Buvo taikomas Darbo kodekso 57 str.“, ‒ teigė E. Badalova.
Apsižodžiuodami ieškojo kaltų
Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė domėjosi, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius neužtikrino Tarybos liepos mėnesio sprendimo vykdymo. Administracijos direktorius Justas Ruškys komiteto posėdyje priminė, kad Savivaldybės taryba pavedė darbus atlikti ne jam, o Klaipėdos rajono švietimo centrui. Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto posėdžio metu Tarybos narys Vaclovas Macijauskas teiravosi, ar bus taikytos nuobaudos vėluojantiems kompiuterių tiekėjams. „Įdomu, kas už tai atsakingas? Projekto savininkė anksčiau užtikrino, kad viską padarysime. Šiandien vėl nespėjame. Su visais projektais Savivaldybėje tas pats. Klausimas kyla – gal tikrai kompetencijos trūksta vadovams? Jeigu šitaip vyksta viskas? Visi projektai vėluoja“, ‒ klausimus kėlė V. Macijauskas. Atsakydamas jam J. Ruškys pasikartojo, kad Taryba projekto vykdymą perdavė būtent Švietimo centrui. „Gerbiamieji, gerbkime Administraciją ir visus kitus. Jeigu norite užduoti klausimą, prašau užduoti, jeigu norite išgirsti atsakymą, prašau išklausyti. Viskas laiku buvo padaryta. Mes patys Administracijoje esame susidūrę su ta pačia problema, kompiuterių laukėme nuo rugpjūčio mėn. Klausykitės informacijos, kas yra sakoma, o jeigu norite pasisakyti garsiai, tai prašome kitą platformą susirasti, o ne komiteto posėdį“, – pamokė Tarybos narį J. Ruškys.
„Gerbiamas direktoriau, aš žinau kur, ką ir kaip kalbu. Jūs neturite nei pareigos, nei teisės man nurodinėti“, ‒ atsakė V. Macijauskas.
Dalyvavo tik 1 tiekėjas
Tarybos komitetuose kilo klausimų ne tik Tarybos nariui Martynui Pociui, bet ir kitiems politikams, kodėl Savivaldybės skelbtame viešojo pirkimo konkurse dalyvavo tik vienas kompiuterinės įrangos tiekėjas, nors Lietuvoje tokių bendrovių yra daug. Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyr. specialistė J. Rusteikienė patikino, kad viskas atlikta pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau konkrečiai neatskleidė, kokia buvo parengta kompiuterinės įrangos pirkimo specifikacija. Kuo ji buvo išskirtinė, jei konkurse nesiryžo dalyvauti kitos įmonės, klausimas liko retorinis.
„Banga“ domėjosi, kiek lėšų iš Savivaldybės yra numatyta buhalterinės centralizacijos įrangai.
Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja E. Badalova informavo, kad sutartis perkant kompiuterius ir programas centralizuotai buhalterijai sudaryta už 85,2 tūkst. Eur, o buhalterinė programa keičiama nebus – jos perkėlimui ir patobulintai versijai su visa duomenų baze numatyta 10 tūkst. eurų.
Centralizuotos buhalterijos vieta yra numatyta Vasario 16-osios g., Gargžduose, ten anksčiau buvo VMI Gargždų padalinys. E. Badalova „Bangai“ atsakė, kad remontas patalpose nebus atliekamas, o vienos darbo vietos įrengimas, įskaičiuojant ir kompiuterinę techniką, kainuos nuo 3,5 iki 4 tūkst. eurų.
Monika CALZONAITĖ
