Pareigūnai neišeina iš mušeikų užburto rato

Klaipėdos rajono PK viršininkas R. Vaitkevičius, Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė K. Linkienė, vyriausioji tyrėja A. Suškienė ir prokurorė A. Brigevičienė.

Prieš pusketvirtų metų ryžtingai priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turėjo pažaboti besimušančius artimuosius. Deja, Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai kol kas mato grėsmingą progresą – pirmaisiais metais gauta 281 pranešimas apie tokią skriaudą, o šiemet vien per penkis mėnesius dėl smurto jau kreipėsi 381 asmuo. Absoliuti dauguma – nuo vyrų kumščių nukentėjusios moterys. Baudžiamoji atsakomybė kol kas bejėgė prieš aklą meilę – prie taurelės susipliekusios poros netrukus susitaiko, o jų bėdą sprendę tyrėjai, prokurorai, teisėjai bei socialiniai darbuotojai lieka it musę kandę.

Pagalbininkų neužtenka

Neseniai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariate surengta apskritojo stalo diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiamą pagalbą. Joje dalyvavo vietos pareigūnai, prokuratūros, Specializuoto pagalbos centro, Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, socialiniai darbuotojai.

Rajono policijai ši tema ypač aktuali – 25–30 proc. visų čia tiriamų nusikaltimų kasmet yra būtent smurto artimoje aplinkoje atvejai. Tai 2–3 kartus daugiau nei šalies vidurkis.

Visų artimųjų smurtą patyrusių aukų duomenis policija privalo perduoti Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrui. Šis nuo 2012 m. rudens vykdo Specializuoto pagalbos centro funkcijas ir kartu su Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru įgyvendina projektą, skirtą smurto aukoms padėti. Savo ruožtu organizacija bendradarbiauja su Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centrais, o šie – su seniūnijų darbuotojais, vaiko teisių gynėjais ir kt.

Iš šalies žvelgiant atrodo, kad pagalba – koordinuota ir turėtų duoti rezultatų. Tačiau diskusijos dalyviai pripažino, kad yra per menki perauklėti smurtauti linkusią visuomenę.

Kaltas alkoholis

Maždaug 90 proc. pranešimų gaunama iš smurtą patyrusių moterų, tačiau pasitaiko ir apkumščiuotų vyrų, draugų, brolių, uošvienių, tėvų ir pan.

Maždaug po pusšimtį atvejų kasmet pavyksta išspręsti taikiai, kai kaltininkai ir nukentėjusieji susitaiko, ir bylos teismo nepasiekia. Tačiau taikytis leidžiama tik tiems, kurie už tokią veiką dar nėra teisti.

„Policija visais atvejais ir laiku reaguoja į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat visais atvejais informuojamas Kretingos moterų krizių centras, vaikų teisių gynėjai. Tačiau policija atlieka darbą su smurto pasekmėmis, o ne kovoja su priežastimis“, – esmę įvardijo Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė. Anot jos, smurto proveržių esminė priežastis – alkoholis, taigi aiškintis aplinkybes, kai įtariamasis (o neretai ir auka), gerokai apgirtę, sudėtinga. Kartais smurtautojo tenka ieškoti, nes šis po incidento išeina savo keliais. Ne visus smurto atvejus išvis pavyksta įrodyti.

Keisti reikia visuomenę

Diskusijoje dalyvavusi Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Brigevičienė pateikė iškalbingą pavyzdį: „Kartais kyla klausimas, ką mes tose bylose giname. Pora gėrė, apsižodžiavo, ir vyras moterį pastūmė. Gavę aukos skambutį skuba dirbti policijos pareigūnai, jie smurtautoją sulaiko, tuo pačiu dirba prokurorai, teisėjai. Tačiau kitą dieną ateina auka ir prašo vyrą paleisti, nes jis gi tik ką grįžęs iš Norvegijos ir jo reikia namuose, reikia į parduotuvę, o banko kortelė – pas vyrą. Dažnai abi pusės pripučia į alkotesterį, o moteris net pati išprovokuoja incidentą.“

Yra ir nerašytų tendencijų: pavasarį prasidėjus ūkio darbams, smurtautojai tampa labiau užimti ir rietenų ryškiai sumažėja. Deja, su nerimu laukiama pašalpų skyrimo dienos ir didžiųjų metų švenčių.

Klaipėdos rajono PK viršininko Raimondo Vaitkevičiaus nuomone, policija neturi svertų pakeisti visuomenę. Prevenciją turėtų labiau aktyvinti socialinės apsaugos institucijos, dirbti su socialinės rizikos šeimomis, skatinti smurtaujančių žmonių ir aukų užimtumą. Dėl to aktualu kalbėtis su aukų interesus ginančiomis organizacijomis, socialinės paramos centrais.

Dirba, kol susitaiko

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro (IMC) direktorė Jurgita Cinskienė vardijo, kad šiemet per 5 mėn. gavo 113 pranešimų apie smurto aukas Klaipėdos rajone. Visais atvejais su auka bandoma susisiekti telefonu, o 33 kartus buvo suteikta teisininko konsultacija, 34 – psichologo konsultacija. Susisiekti su auka būtina nepraėjus parai nuo įvykio. 2013 m. centras pagalbą suteikė 158 aukoms, iš jų 91 – pakartotinai. 2014 m. padėta 208 aukoms (pakartotinai – 60). Deja, apie jas sužinoma tik iš policijos. Savo noru pagalbos kasmet pasiprašo 1–2 moterys.

Organizacija intensyviai bendrauja su socialinių paslaugų įstaigomis. Pavyzdžiui, pernai Gargždų socialinių paslaugų centre dėl smurto artimoje aplinkoje jau buvo apgyvendinti 8 asmenys – moterys su vaikais, jie čia gyveno 96 paras. Tačiau direktorė Viktorija Lygnugarienė įsitikinusi, kad ne mokyklą lankančius vaikus, bet vyrą reikėtų iškelti iš namų. „Darbas būtų efektyvus, jei tam turėtume daugiau žmogiškųjų išteklių. Dabar su specializuotos pagalbos centru dirba tos pačios mūsų socialinės darbuotojos. Nuolat budime, prireikus naktį reaguojame į telefono skambutį ir vykstame apgyvendinti auką. Darbas vyksta tik iš projektinės veiklos, o įvertinus gautą finansavimą, 7 seniūnijas aptarnaujančiai socialinei darbuotojai tenka 25 Eur per mėnesį. Iš tiesų dirbame visuomeniniais pagrindais“, – pastangas vardijo V. Lygnugarienė.

Socialinės darbuotojos irgi regi tarnybų bejėgiškumą. Anot Jurgitos Rudgalvytės, neretai skriaudžiamos moterys neturi socialinių įgūdžių, nežino institucijų, taigi socialinė darbuotoja veda jas į Savivaldybę, seniūniją, pas medikus ir kt. Per tą laiką smurtautojas telefonu jau siunčia atsiprašymo žinutes, meilikauja, kartais grasina. Pasibaigus apgyvendinimo terminui, auka grįžta namo arba susiranda antrą, net trečią tokį pat vyrą. „Tuo ir baigiasi visas mūsų darbas“, – apgailestauja socialinė darbuotoja.

Pagalbos krizėse atsidūrusiems asmenims telefonų numeriai: Kretingos moterų IMC: 8 605 82331; 8 (445) 78024.

Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centras: 8 677 73032 (veikia visą parą).

• 2013 m. rajone užregistruotas 281 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, o iš jų ikiteisminių tyrimų pradėti 172. Pernai užregistruoti 465 atvejai, tirti 212. Šiemet per 5 mėn. pranešimų gauta 381, tirta 117. Dalį atvejų tirti atsisakoma nenustačius smurto požymių. Stebima, kad iš 10 smurto atvejų 3–4 yra pasikartojantys.
• Šiemet Kretingos IMC veiklai užtikrinti turi 26 573 Eur, kuriuos pagal tęstinę projektinę veiklą skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagalbai išgalima skirti menkas pajėgas: Klaipėdoje ir Kretingoje dirba dvi smurto aukų konsultantės, kurios su aukomis bendrauja telefonu, taip pat konsultuoja psichologė, teisininkė. Aukoms pagalba teikiama nemokamai. Centras aptarnauja visą Klaipėdos apskritį.

KOMENTARAS

• Vytautas LAMAUSKAS, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininkas:

  – Šiandien dar nereikėtų daryti išvadų, kad įstatymas nedaro jokio poveikio. Jo paskirtis – pamatyti smurto artimoje aplinkoje mastą. Dabar jau matome, kad šalies mastu tokios veikos sudaro 10 proc. visų nusikaltimų. Veikų išaugimą siejame būtent su tikslo pasiekimu – aukos nebebijo pranešti.

  Bausmės neišvengiamumas atlieka tam tikrą prevenciją: smurtautojas, matydamas, kad jam nepavyks išsisukti nuo bausmės, kitą kartą prieš darydamas neteisėtą veiką pagalvos. Kita vertus, policijos, nevyriausybinių organizacijų, prokuratūros, teismų veiksmai nukreipti į darbą su pasekmėmis. Dėl to esame labai dėkingi specializuotą pagalbą teikiančioms organizacijoms.

  Kalbant apie prevenciją, žinoma, šitoje veikloje turėtų dalyvauti žymiai daugiau institucijų. Nuo pat mažens vaikams turi būti skiepijamos vertybės, kadangi smurtas yra daugiau socialinis reiškinys. Turėtume suprasti, kad vien policijos pareigūnų šitoje vietoje nepakaks. Švietimo, kultūros, socialinės sritys turi būti orientuotos į smurto netoleravimą. Kiek metų tam galėtų prireikti, nedrąsu prog­nozuoti. Tačiau prisiminkime, kiek dėmesio buvo skirta „karui keliuose“ – kovai su eismo nelaimėmis. Susivienijus organizacijoms, institucijoms, švietimui, pasiekta drastiškų rezultatų.

  Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą policijai papildomo finansavimo nebuvo skirta. Kiek lėšų reikalauja smurto artimoje aplinkoje tyrimai, tikrai nesame apskaičiavę. Veiklą vykdome iš mūsų bendro biudžeto, esame tam nusimatę vidinių resursų.