Parlamentarai konservatoriai – apie saugumą ir švietimą

Susitikimo rajono Švietimo centre dalyviai: Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė, Seimo nariai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas.

Šiomis dienomis Klaipėdos rajonas sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos Seimo narių desanto. Parlamentarai susitiko su rajono meru, švietimo vadovais, pedagogais, moksleiviais, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojais. Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas su gargždiškiais dalijosi mintimis apie tai, kaip stip­rinti valstybės saugumą, reformuoti švietimo sistemą, stabdyti emigraciją ir diskutavo kitomis aktualiomis temomis.

Saugumas – ne tik ginklai

„Kranto“ pagrindinėje mokykloje svečiavęsi Seimo nariai Ž. Pavilionis ir L. Kasčiūnas, be kita ko, itin akcentavo tai, kad būtina nedelsiant visomis įmanomomis priemonėmis stiprinti Lietuvos valstybės saugumą ne tik išorėje, bet ir viduje. Šiuolaikiniame pasaulyje ne tik ginklai turi galios, bet ir propaganda, veikianti žmonių mąstyseną, požiūrius, jausmus. Parlamentarai nurodė pagrindines grėsmes, silpninančias mūsų šalies kultūrinį-informacinį saugumą. Tai tautinio identiteto nykimas, įvykių ir istorijos diskriminacija, kultūrinė invazija. „Kremliaus propagandistai bando perrašyti mūsų istoriją: suniekinti partizanų kovą, mūsų pergales dėl laisvės, supriešinti su tautinėmis mažumomis, sudaužti kaktomis valdžią ir visuomenę. Tuo siekiama sugriauti, diskredituoti pagrindų pagrindus, ant kurių laikosi mūsų valstybė. Tik visuomenės sutelktumas gali atlaikyti šį priešišką spaudimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Būtina pagaliau atsigręžti į savo žmones, kviestis juos grįžti namo. Džiugu, kad dalis jų grįžta ar ruošiasi parvykti iš emigracijos, nes kas antras namukas Vilniuje jau statomas emigrantų. Tačiau kaip sugrąžinti žmones į ištuštėjusius regionus? Milijonai airių kažkada išvyko į Ameriką, bet ne ką mažiau jų grįžo namo. Dviguba pilietybė, solidžios priemokos už įsteigtas naujas darbo vietas regionuose, verslo pritraukimas iš JAV ir kitų šalių bei kitos priemonės, manau, paskatintų piliečius grįžti ir į Lietuvą. Tokius emigracijos receptus taiko Izraelis ir Airija, ir tai pasiteisina“, – sakė Ž. Pavilionis.

Nerimą dėl valstybės saugumo, anot parlamentarų, kelia ir auganti karinė politinė grėsmė. Rusija Vakarų karinėje apygardoje dislokavo per 300 tūkst. karių ir rudenį planuoja puolamojo pobūdžio karines pratybas. Pasak Seimo narių, Kaliningrado sritis, kurioje dislokuotos net tolimo taikinio raketos, labiau militarizuota negu II pasaulinio karo metais. „Panašūs scenarijai – gausios karinės pratybos pasienio zonose – buvo prieš karines intervencijas į Ukrainą bei Gruziją. Kremlius yra linkęs išbandyti ribas – tikrina, kiek NATO šalys yra pasirengusios reaguoti į tokius karinius veiksmus“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Švietimo reformos pribrendo

Rajono švietimo atstovai šią savaitę susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininku G. Landsbergiu, kuris taip pat lankėsi ir „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Anot G. Landsbergio, taip ir neišsipildė jo lūkesčiai, kad pradėjus naują politinį sezoną Lietuvoje švietimas taps prioritetine sritimi. „Blogiausia tai, kad nevyksta jokios diskusijos. Apie dviejų universitetų jungimą aš sužinojau važiuodamas traukiniu. Prieš Seimo Švietimo komiteto posėdį iš anksto neskelbiama darbotvarkė, ir niekas nežino, kokie klausimai jame bus nagrinėjami“, – sakė Seimo narys. Anot jo, konservatoriai siūlė Vyriausybei sudėlioti bendrą švietimo pertvarkos priemonių planą, pateikė savo siūlymus, tačiau jie buvo atmesti. „Jie pasakė – darys reformas be mūsų. Kiek žinome, vienas iš tų darbų – švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimas. Mes vietoje to siūlome griežtą atestaciją. Ką daugiau darys, nežinome“, – sakė G. Landsbergis. Anot jo, užsitęsusi diskusija dėl mokslo metų ilginimo – ne kas kita, o tik dūmų uždanga, kuria siekiama paslėpti nesprendžiamas rimtas švietimo problemas. Mat tereikia tik švietimo ministrės parašo, čia jos apsisprendimas, o ne Seimo narių valia, tai jau nieko ir nereikia įrodinėti. G. Landsbergis pripažino, kad labiausiai iš visų švietimo sričių pasistūmėjusi tik aukštojo mokslo pertvarka.

Mokytojams trūksta pamainos

Savo ruožtu rajono švietimo atstovai, tarp kurių buvo mokyk­lų, darželių vadovų, G. Landsbergiui išdėstė savo problemas. Labiausiai vadovus jaudina, kad kaimo mokyklose jau dabar trūksta įvairių dalykų mokytojų, o nemaža dalis yra vyresnio amžiaus. Tad esą ne visada jau užtikrinama ir ugdymo kokybė. O rajono mokyklos bei darželiai yra pilni, klasės ir grupės gausios, tėvų reikalavimai dideli. Mokytojo profesija nėra populiari, jaunimas vis mažiau renkasi pedagogikos studijas. Niekas nesiveržia ir į kaimo mokyklų vadovus, tad juokingos kalbos apie kadencijų ribojimą, jei kartais konkursai po tris kartus neįvyksta, nes nėra kandidatų.

„Štai jauna mokytoja, labai reikalinga specialistė, važinėja po tris kaimo mokyklas, gauna iš viso 450 eurų, iš jų 100 eurų pravažinėja. Kiek ilgai ji už tokius grašius dirbs? Išvažiuos ne tik iš mūsų rajono, bet ir Lietuvos“, – ironizavo Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis. „Kartais jau ir valytojų algos didesnės negu mokytojų. Mokyklai trūksta matematiko. Iš kur jį paimti? Pedagogų parengimas visiškai nesubalansuotas. 20 metų gyvename be strategijos, vien kalbos, konferencijos, o aukščiau niekas nenueina, gyvybiškai reikalingi sprendimai nepriimami“, – piktinosi Arūnas Grimalis, Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius, rajono švietimo įstaigų vadovų organizacijos vadovas.

Į rajono pedagogų pastebėjimus G. Landsbergis atsakė, jog dviračių išradinėti seniai nebereikia, galima vadovautis kad ir Suomijos švietimo sektoriaus pavyzdžiu, kur veikia lanksti etatų sistema, suteikiama daugiau savarankiškumo gerai dirbančioms mokykloms, kurios gali dirbti laisvai, kūrybiškai, jos skatinamos už rezultatus. Labiausiai nerimą kelia aiški socialinė atskirtis, kuomet nepasiturinčiose šeimose užaugę vaikai niekaip neįveikia skurdo rato – patenka į prastas mokyklas, blogai išlaiko egzaminus, ir aukštieji mokslai jiems nepasiekiami. „Daug teko važinėti po kaimus, kai kur neapleido griuvimo jausmas. Deja, mūsų vaikai turi skirtingas ugdymo galimybes, nes vienus tėvai žūtbūt įtaiso į geras mokyklas, o kiti taip ir lieka. Tą skurdo ratą būtina kuo greičiau išardyti“, – sakė Seimo narys G. Landsbergis.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Autorės nuotr.