Pasilaidoti rajone svajoja ir klaipėdiškiai
„Nesiseka mums su tais mirusiaisiais: triukšmas dėl krematoriumo, niekas nestato kolumbariumo, o štai dabar dar ir kapinių studija žlugo“, – juokais atsiduso Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas seniūnų pasitarime dėl kapinių reikalų. Juokas pro ašaras: kapinių plėtros studiją rajone rengusi bendrovė pasipustė padus nebaigusi paruošti ir taip menkos savo rašliavos. Rajonas prarado dvejus metus kapinių planavimui, o Klaipėda jau aktyviai pas mus žvalgosi žemės savoms kapinėms.
Naujoms kapinėms – dešimtys hektarų
Į kapinių studijos pristatymą atėjo beveik visi rajono vadovai. Vyriausiasis rajono architektas Gytis Kasperavičius informavo, kad studijos rengėjai, bendrovė „Stilit“ neatvyko, ir tai pirmas toks beprecedentinis atvejis, kai rengėjai ne tik kad nepristato projekto, bet ir netikėtai pareiškia, jog vienašališkai nutraukia sutartį. Kauno rajone registruota bendrovė Savivaldybės skelbtą viešąjį konkursą buvo laimėjusi prieš metus, sutartis pasirašyta pernai birželį. Dabar, kol „prasisuks“ kito naujai skelbiamo konkurso procedūros, bus padarytas darbas, dar prireiks maždaug metų. Iš rajono vadovų pusės atskriejo raginimas specialistams, kad būtų padaryta viskas, kad ši įmonė patektų į „juoduosiussąrašus“, t. y. pajustų teisines neįvykdytų įsipareigojimų pasekmes.
Pasak G. Kasperavičiaus, šiuo metu ir Klaipėda aktyviai ieško žemės rajone naujoms kapinėms. „Kalbama apie Dovilų, Dauparų–Kvietinių, Kretingalės, Sendvario seniūnijų teritorijas. Rajone ieškoma todėl, jog mieste esą nebėra tinkamos žemės kapinėms įrengti. Galbūt rengiant šiuos projektus sutaps ir miesto, ir rajono interesai?“ – svarstė G. Kasperavičius. Vėliau skelbta, jog Klaipėda planuoja įsirengti dvejas kapines po 40 ha. Šiuo metu mirusieji klaipėdiškiai dažniausiai laidojami Lėbartų ir Joniškės kapinėse.
Kolumbariumai – beveik visur
Neatvykus studijos rengėjams, neliko nieko kito, kaip aptarti rajono kapinių situaciją. Beveik visi seniūnai pasisakė, kad seniūnijų kapinėse ilgainiui būtų reikalinga įrengti nedidelius kolumbariumus, tokiu būdu pasiūlant žmonėms alternatyvų laidojimo būdą. Palaikų kremavimo Paslauga populiarėja, tai leistų sutaupyti ir žemės. Laikas bėga, kapinės užsipildo, tad ne vienoje seniūnijoje jau reikia planuoti kapinių teritorijos plėtrą. Štai Judrėnuose, anot seniūno Zigmanto Siminausko, per ateinančius penkerius metus jau reikėtų pirkti papildomą žemės sklypą vienintelėms kapinėms praplėsti, ir tada užteksią jų ilgam. Vėžaičių kapinėse reikia patvarkyti keliukus, tvorą, įrengti kolumbariumą. Kretingalės seniūnas Žigintas Narmontas pasvarstė, kad gal būtų galima kolumbariumą įrengti karių kapinėse Plikiuose, nes daugiau nėra kur. Tačiau, pasak paminklosaugos specialistės Sonatos Šmatauskienės, tai vargiai įmanoma, nes kapinės yra kultūros paveldo teritorija, tektų tartis net ir su užsienio reikalų ministerija. G. Kasperavičius užsiminė, jog klaipėdiškiai žvalgosi kapinėms teritorijos Kretingalėje už geležinkelio, tad gal bus galima ateityje visiems suderinti savo norus.
Ir gyvūnams reikia kapinių
Veiviržėnų kapinėms, anot Editos Sluckienės, reikia 5 ha plėtrai, o Daukšaičių kapinės galėtų būti ne riboto laidojimo, bet veikiančios. Tačiau ir šiuo atveju yra paveldo statuso apribojimų. Slengių seniūnė Loreta Kuprienė teigė, jog gyventojai nori, jog kapinės būtų veikiančios, jose būtų įrengtas kolumbariumas. Pasitarime stebėtąsi, kad dar klaipėdiškiai randa Slengiuose laisvos žemės kapinėms, nes visi plotai suprojektuoti detaliaisiais planais, plyti gyvenamieji kvartalai, kurių gyventojai vargu ar norės kapinių savo kaimynystėje. Agluonėnų seniūnija neturi nė vienų veikiančių civilinių kapinių, pasak seniūnės Laimos Tučienės, žmonės klausinėja, gal bus kada praplėstos bent Vanagų kaimo kapinės. Ir kolumbariumas būtų reikalingas. Dauparų– Kvietinių seniūnija taip pat neturi savo kapinių, tad, pasak seniūnės Juditos Čekuolienės, nėra kur statyti ir kolumbariumo. Tačiau seniūnijos teritorijoje yra 15 senų kapinaičių, kurias reikia prižiūrėti. J. Čekuolienė abejojo, ar Kiškėnų gyventojai norės įsileisti uostamiesčio čia planuojamas naujas kapines, nes teritorija itin tankiai apgyvendinta. Dovilų seniūnija dėl kapinių problemų neturi, doviliškiai laidojasi Lėbartuose ir Laugaliuose.
Šernų girininkijos miškuose veikia neformali naminių augintinių laidojimo vieta. Anot pasitarimo dalyvių, reikėtų artimiausiu metu civilizuotai išspręsti ir šį klausimą.
Pritaikys skandinavišką patirtį?
Gargžduose yra penkerios kapinės ir laidojimo vietos. Pasak seniūno Sauliaus Bakšinskio, per metus palaidojama apie 300 žmonių, todėl Laugalių kapinių teritorija sparčiai tirpsta.
„Kapavietėms yra skiriami per dideli plotai, ne visus kapus žmonės sugeba prižiūrėti. Turėtų keistis laidojimo kultūra, daugiau palaikų turėtų būti kremuojama, nes nebeužteksime žemės“,– sakė S. Bakšinskis. Anot seniūno, žmonės veržiasi laidoti artimuosius ir į senąsias miesto kapines, nors jos uždarytos prieš 20 metų. Dar viena problema – itin daug prašymų nukirsti medžius prie kapų. „Nukrenta keli lapai ant paminklo, tuoj prašoma komisijos duoti leidimą medžiui pašalinti. Užsienyje kapinės paverčiamos parkais, o pas mus atvirkščiai – dykynėmis“, – stebėjosi S. Bakšinskis.
Turtinga kapinėmis ir Priekulės seniūnija – čia veikia trejos veikiančios ir vienerios riboto laidojimo kapinės. Pasak seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, itin gražios Drevernos evangelikų-liuteronų kapinaitės ant kalnelio, čia parvežamos palaidoti urnos su pelenais net iš Vokietijos. Vargstama su kapinėmis Priekulėje, kaupiasi drėgmė, nors vis atvežama naujo grunto. D. Bliūdžiuvienės teigimu, seniūnijos kapinėse yra erdvės pritaikyti skandinavišką patirtį, kuomet pievoje laidojamos urnos ir karstai, pažymint juos kukliais vienodais paminklais. Tokios pat nuomonės yra ir veiviržėniškiai. Mero pavaduotojos Violetos Riaukienės teigimu, su specialistų pagalba galima būtų projektuoti tokias kapines, pagalvojant apie jų išdėstymą, apželdinimą, o urnas laidoti ne tik kolumbariume, bet ir šeimų kapuose. „Gal tai padėtų sumažinti ir neprižiūrimų kapų skaičių, kurių yra išties daug ir ateityje turbūt daugės“, – pritarė ir Priekulės seniūnė D. Bliūdžiuvienė.
Jolanta BENIUŠYTĖ
