Pavasaris abiturientams kvepia nauja pradžia

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.: akimirka iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientų Paskutinio skambučio šventės.

Apie paskutinį pavasarį mokykloje kalbamės su keliais Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistais. Nors jie neslepia nostalgijos buvusioms moksleiviškoms draugystėms, nuotykiams, tačiau tuo pačiu ir nekantriai laukia naujos savo gyvenimo pradžios. Jie jaučiasi jau išaugę ne tik mokyklinius suolus, bet ir gimnazijos veiklas.


– Kaip jautiesi, nes šis pavasaris gimnazijoje tau yra paskutinis?
Gabrielė PETRUOKAITĖ: Paskutinis pavasaris mokykloje visoks: ir džiaugsmingas, ir ilgesingas, ir sunkus. Reikia daug mokytis, neapleidžia nerimas dėl egzaminų, tačiau tuo pačiu širdį maloniai kutena žinojimas, kad jau tuoj mokyklos suolus iškeisim į vasaros linksmybes, naujas patirtis. Atvirai pasakius, džiaugiuosi, kad ši kelionė mokykloje eina į pabaigą. Jaučiu, kad jau „išaugau“ šią vietą, man reikia naujos aplinkos, žmonių, veiklų. Žinoma, galbūt pasiilgsiu kai kurių nepamirštamų akimirkų, tačiau žinau, kad ateityje jų dar bus. Tad šis pavasaris man yra nostalgiškas atsisveikinimas su praeitimi ir nedrąsus beldimas į ateities namų duris.
Gintautė VAITKUTĖ: Šį paskutinį pavasarį buvo daug streso, jautėsi spaudimas ir iš mokytojų, ir iš savęs. Reikėjo daug kantrybės pasiruošti visiems atsiskaitymams ir pirmiems egzaminų etapams balandžio mėnesį. Nors šis laikotarpis buvo gana sunkus psichologiškai, vis tiek ta mintis, kad greitai viskas baigsis, leido visas geras akimirkas patirti stipriau, labiau mėgautis paskutinėmis mokyklos šventėmis. Na, ir, žinoma, jaučiau jaudulį dėl ateities, tačiau tai motyvavo mokytis ir stengtis dėl gerų rezultatų.
Povilas KVEKŠAS: Kai pagalvoju, kad tai paskutinis pavasaris šioje gimnazijoje, mane aplanko dvejopi jausmai. Iš vienos pusės smagu, kad sėkmingai pavyko baigti dvylika klasių ir laikas mokykloje neprailgo, tačiau iš kitos pusės ir neramu, nes prasidės visiškai naujas gyvenimo etapas.
Simas GIRTAS: Sukyla daug įvairiausių emocijų. Džiugu, kad pagaliau baigiasi mokykla, kad sugebėjau įveikti 12 klasių. Tačiau tuo pačiu man yra gaila. Gaila ne todėl, kad baigiu mokyklą, o gaila, kai pagalvoju apie visas pažintis, kurios neišvengiamai nutrūks, ir apie žmones, kurių niekada nebesutiksiu. Tačiau į ateitį žiūriu pozityviai ir nekantrauju sužinoti, ką gyvenimas yra man paruošęs.
Mykolas KAZRAGYS: Jaučiuosi dvejopai: esu laimingas, kad baigiu mokyklą, tačiau liko dar daug nežinomų dalykų ir neatsakytų klausimų. Neramu dėl  egzaminų ir prasidėsiančio naujo gyvenimo etapo. 


– Ko palinkėtum būsimiems abiturientams?
Gabrielė: Palinkėčiau stiprybės, kantrybės, bet tuo pačiu neprarasti smalsumo ir entuziazmo.
Gintautė: Neatidėlioti darbų, kuo anksčiau pradėti ruoštis egzaminams, kad mokyklą galėtumėte palikti su kuo daugiau teigiamų atsiminimų, nes kuo toliau nutęsi, tuo sunkiau dalyvauti ir mėgautis visais mokyklos renginiais.
Povilas: Būsimiems abiturientams visų pirma norėčiau palinkėti nuoseklumo. Laikas dvyliktoje klasėje bėga ypač greitai, todėl svarbu tinkamai jį išnaudoti jau nuo pirmųjų savaičių, kad pavasarį būtų lengviau. Taip pat linkiu tokio pat smagaus ir įsimintino šimtadienio, kokį jie surengė mums!
Simas: Būsimiems dvyliktokams linkiu dviejų dalykų: susikaupimo ir ramumos. Sunku yra išlikti paskutinius metus prieš egzaminus susikaupusiems ir neprarasti motyvacijos, tačiau tai būtina padaryti norint gerai išlaikyti egzaminus. Taip pat yra svarbu išlikti ramiems ir nestresuoti dėl artėjančių egzaminų. Baimė ir stresas nėra jūsų draugai, jie neatneš jokios naudos. Ramuma yra būtina, norint pasiekti geriausius įmanomus rezultatus.
Mykolas: Būsimiems abiturientams palinkėčiau susikaupimo, drąsos, užsispyrimo, sėkmės ir nebijoti klausti mokytojų. 


– Ar galite papasakoti apie labiausiai įstrigusią akimirką šioje gimnazijoje?
Gabrielė: Tokių buvo tikrai nemažai, bet pirmoji, kurią prisiminiau, tai biologijos pamoka, kai mokėmės tvarstyti sužeistas galūnes. Vienas klasiokas, tvarstydamas draugo koją, kreipėsi į mokytoją: „Sesele, paduokit žirkles.“ Stojo keleto sekundžių tyla, tada visi pradėjome juoktis, kai supratome, kas įvyko.
Gintautė: Tikriausiai mūsų šimtadienio diena, visi buvo tokie linksmi ir vieningi kartu švęsdami, dar tikrai ilgai atsiminsiu, kaip visi kartu šoko prie aktų salės vakarinės dalies pabaigoje ir ne tik.
Povilas: Sunku išrinkti vieną smagiausią akimirką per tiek metų, tačiau pirmiausia prisimenu išvyką su klase į Kauno „Žalgirio“ varžybas. Kauno komanda iškovojo įspūdingą pergalę, kurią autobuse dainomis šventėme važiuodami namo.
Simas: Yra daug smagių momentų, įvykusių per šiuos 12 metų, tačiau turbūt labiausiai patikęs yra šiais metais įvykęs šimtadienis. 11-okai parengė nuostabų pasirodymą, kuris mane paliko be žado. Viso renginio metu negalėjau nustoti šypsotis.
Mykolas: Mokantis gimnazijoje buvo tikrai daug gražių akimirkų, o labiausiai įstrigusi netikėta akimirka buvo mokyklos gaisras, vykęs per 10 klasės žinių patikrinimą.


Danielė DOMEIKYTĖ
Jaunimo savanoriškos tarnybos narė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos gimnazistė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content