Pijokėlių algų dalybose dalyvauja ir parduotuvės

Smulkiojo verslo išgyvenimo pavyzdžiais laikomos maisto bei gėrimų parduotuvėlės užsitraukė alkoholikų namiškių nemalonę. Esą vieša paslaptis, jog vynelį ar alų mėgstantiesiems prekės čia parduodamos „į skolą“. O skola – ne rona, todėl gautą atlyginimą pirkėjui pirmiau tenka pasidalinti su pardavėja, o ne su žmona. Tačiau pardavėjos atkerta, kad girtuoklių auklėjimas ne jų jėgoms. Už tai jos ne kartą sulaukė grasinimų gauti į akį.

Važiuoja autobusais

Iš ko iš tiesų gyvena mažos maisto bei gėrimų parduotuvės? Atsakymą į šį klausimą mano turinti gargždiškė Alma (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba). „Kai kurios parduotuvės tik lentelėje ant durų dirba nuo 8 val. Iš tiesų jos atidaromos nuo 7 val., atseit tam, kad žmonės maisto nusipirktų. Nusiperka ne tik maisto. Nuolatinius klientus pardavėjos jau pažįsta, tad tiems visus skysčius parduoda skolon. Kai skolą reikia grąžint, žmogelis nebežino, 20, 30 ar 40 litų. Vienas vyriškis, vasarą dirbęs statybose, pasakojo, kaip kas rytą jų autobusiukas sustodavo prie šio „taško“, kad dieną statybininkai turėtų kuo „troškulį“ malšinti. Po to malšinimo, sako, nebūdavo kam ant stogo lipti – visi vyniojasi į pavėsį, o vakare keturiomis į autobusą. Tai tokie vaizdeliai netoli mūsų“, – pasakojo moteris.

Gargždiškė teigė nebegalinti tylėti, kai vardan pelno alkoholis parduodamas sunkiai aplinkoje besiorientuojantiems pirkėjams. Ji išsiaiškino, kad jos sutuoktinis būtent dėl šios priežasties namo parneša ne visą atlyginimą.

„Yra tekę aiškintis ir parduotuvėje. Tačiau tai tęsiasi jau trejus metus, o pardavėjos liaujasi tik kuriam laikui. Alkoholio ten gautum net šliaužte įšliaužęs. Jei jau ką imi ir nesumoki, iš tavęs paimamas pasas, vairuotojo pažymėjimas ar dar koks užstatas. Ima pyktis, kad parduotuvės lobsta iš tokių žmonių, o jie degraduoja, žlugdo savo šeimas“, – širdo gargždiškė.

Be vynelio žadėjo numirti

„Bangai“ susisiekus su dviejų Almos įvardintų parduotuvių vadovėmis, šios neneigė, kad prekybos skolon būta. Tačiau tai jau praeitis. Vienos parduotuvės vedėja tvirtino, kad norinčiųjų gauti alkoholio „į skolą“ yra ir dabar. „Tačiau tokį pardavimą išgyvendinome gal prieš penkerius metus. Mes patys patirdavome nuostolių, nes ne visi pinigus beatnešdavo. Kartą klientas po dienos numirė.

Už kasos kvito neišdavimą prekybos vietoje taikoma bauda iki 500 Lt, nustačius grynųjų pinigų neatitikimą kasoje – iki 200 Lt, už kiekvieną nelegalų darbuotoją (teismo sprendimu) – nuo 3 iki 10 tūkst. litų bauda.

Kaip iš jo išsireikalausi? Teko skolą dengti pačiai“, – kaltinimus neigė pašnekovė.

Kitos parduotuvės savininkė kone su ašaromis akyse gynėsi skolininkų neturinti. „Taip, skolindavome prieš kokius trejus metus, o dabar tikrai nebe. Kartais nutinka, kad pirkėjas pritrūksta lito, todėl leidžiame atnešti kitą dieną – kur dingsi, kai jau į kasą „įmušta“? Prieš kelerius metus buvo atvejis, kai vyras pakrito ant žemės ir ėmė šaukti, kad mirs, jei neduosime alkoholio“, – pirkėjų kontingentą apibūdino verslininkė. Tačiau ji įsitikinusi, kad parduotuvė nėra kalčiausia. „Nusipirkę alkoholio vyrai jį geria lauke. Jei bandome nuvyti, atšauna, kad čia ne mūsų reikalas, net siūlo „į akį“. O kaip galime neparduoti, jei jie ateina dar blaivūs? Būna, kad vyrai gėrimų nusiperka kitur, bet geria prie parduotuvės. Ta vieta, matyt, visiems į kraują įaugusi“, – svarstė moteris. Esą neretai šeimininkė lauke randa butelių nuo gėrimų, kuriais pati neprekiauja. Visgi ji prisipažino, kad nemalonumų yra pridariusios pardavėjos – viena anuomet pardavė alkoholio nepilnamečiams, kita – skolon įrašė pažįstamo prekes, kurios taip ir liko neapmokėtos. Pati savininkė prieš kelerius metus teigė buvusi sumušta moksleivio, kuriam nepardavė alkoholio.

Butelių konfiskuoja tūkstančius

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė akcentavo – jokiame teisės akte nėra numatyta galimybė prekę parduotuvėje pirkėjui parduoti „skolon“. „Minėtu atveju veikiausiai būtų pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos. Už tai gresia administracinė atsakomybė (už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą numatyta bauda iki 500 litų)“, – informavo VMI atstovė.

Anot jos, inspekcija nuolat nustato mokestinių pažeidimų dėl alkoholio pardavimo baruose, parduotuvėse ar kavinėse. Dažniausi – parduodant prekes neišduodami apskaitos dokumentai, prekybos vietose randama neapskaitytų grynųjų pinigų, nustatoma ir nelegalių darbuotojų.

Vienas įspūdingiausių Klaipėdos AVMI „radinių“ – Klaipėdos bendrovė, nuslėpusi apie 700 tūkst. Lt pajamų, gautų iš prekybos alkoholiu naktinėse parduotuvėse-baruose. Apskaitoje bendrovė nurodydavo 50 kartų mažesnius prekių antkainius.

Kitas uostamiesčio baras pačiame miesto centre alkoholiu prekiavo be licencijos. Iš prekybos teko paimti apie 3 500 butelių alkoholio. Mokesčių inspekcijai įkliūti linkusios ir degalinės. Naktį alkoholis parduodamas, nors tai ir draudžiama įstatymu.

Policija nubaudė tik taksistą

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Dovilė Lučinskienė informavo, kad Gargžduose pareigūnai pernai nubaudė vieną taksistą, pažeidusį Alkoholio kontrolės įstatymą. Jis automobilyje laikė degtinės, brendžio ir alaus butelių. Manoma, kad jie, pritaikius antkainį, buvo parduodami po 22 val. Viena įmonė Venckų kaime pernai buvo nubausta už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą.

D. Lučinskienė akcentavo, kad policijos akiratin gėrimų parduotuvės dažniausiai patenka, nes parduoda alkoholį ar tabaką nepilnamečiams. Tokia kontrolė intensyvinama vasarą. Tikrinami ne tik policijos anksčiau bausti prekybos taškai, bet ir jaunimo susibūrimo vietos. Leistinu metu alkoholį perkantys suaugusieji – įstatymiškai nesukontroliuojami, net jei jie girti. „Anksčiau esame baudę keletą parduotuvių pardavėjų, kurios alkoholį pardavė nepilnamečiams. Vienai iš jų metams net buvo atimta licencija. Viena jūsų įvardinta parduotuvė prieš kurį laiką irgi bausta. Čia esame nubaudę ir asmenų, alkoholį vartojusių viešoje vietoje“, – problemos neneigė pareigūnė.

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Brazlauskienė informavo, kad šiuo metu galiojančių licencijų prekiauti alkoholiu rajone išduota apie 240, dar 215 – prekybai tabaku. Tačiau nėra parduotuvių, kurioms būtų uždrausta prekyba minėtomis akcizinėmis prekėmis. „Sugriežtinus Alkoholio kontrolės įstatymą, juo prekiauti iki 8 val. ir po 22 val. teisę turi tik kavinės ar barai. Tačiau parduoti galima tik alkoholį vartojantiesiems vietoje. Uždrausta po 22 val. alkoholį parduoti ir degalinėse, net jei jis būtų vartojamas vietoje“, – informavo ji. V. Brazlauskienė priminė, kad Savivaldybėje įsteigta Narkotikų kontrolės komisija ne kartą diskutavo, kaip spręsti girtuokliavimo prie parduotuvių problemą. „Reikėtų skatinti visuomenės aktyvumą, gyventojai neturėtų būti tolerantiški tokiems vaizdams ir patys iškviesti policiją“, – teigė vyriausioji specialistė.

• Klaipėdos rajono PK duomenimis, 2013 m. pagal LR ATPK 178 str. už girto pasirodymą viešoje vietoje ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje Klaipėdos rajone buvo nubausti 445 asmenys. Iš jų 25 buvo nepilnamečiai, todėl pagal LR ATPK 178 str. 4 d. nubausta 18 tėvų. Jų vaikai alkoholį vartojo neturėdami 16 metų. Dar 37 nepilnamečiai buvo nubausti už girto pasirodymą viešoje vietoje, alkoholio turėjimą ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose.