Pilietiškumui ugdyti – nauja programa
Kur prasideda pilietiškumas: kai einu balsuoti ar dar kai mokausi mokykloje ir pakeliu ant mokyklos grindų besivoliojančią bandelę? Keldama klausimą susimąstyti verčia Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina ZUBAUSKIENĖ, kuri visai neseniai prisidėjo prie unikalaus projekto – ekonomikos, etikos ir pilietiškumo ugdymo programos „Jaunas ir pilietiškas“ metodologinių gairių kūrimo.
Teko perrašyti
„Man tai buvo iššūkis. Paskambino Kembridže studijas baigęs socialinės antropologijos mokslų daktaras Saulius Matulevičius, kuris pasiūlė bendradarbiauti kuriant šią integruotą programą. Tai metodologinės gairės, pagal kurias bus rašomas elektroninis vadovėlis. Metodologiją kuriančiai komandai reikėjo žmogaus, kuris būtų arti užsakovo – šiuo atveju mokinių, taip pat jaustų, žinotų, kuo gyvena šiuolaikinė mokykla, suvoktų vaiko raidos etapus“, – sakė L. Zubauskienė. Ją mokslininkų komandai rekomendavo Etikos mokytojų asociacija.
Anot L. Zubauskienės, metodika buvo kuriama gana ilgai, procesas truko maždaug metus. „Kai gavau pirmuosius apmatus, jie buvo labai akademiški, parašyti sunkiu, moksliniu stiliumi. Juk kūrėjų grupėje – akademinį darbą dirbantys ir dr. S. Matulevičius, ir Lietuvoje gerai žinoma prof. dr. Giedrė Kvieskienė, taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Justina Kuncaitienė. Tad kai susitikome, aš jiems turėjau labai daug pastabų“, – šypsodamasi prisiminė „Minijos“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Visai programos kūrimo komandai, tarp kurios yra ir L. Zubauskienė, teko pasiraitoti rankoves ir tai, kas parašyta sudėtingai, pakeisti lengvu, įtraukiančiu stiliumi.
Nuo rugsėjo 1-osios
Šiuo metu šios gairės jau yra recenzuotos ir patvirtintos. Iki šiol Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra išleidęs du vadovėlius: „Ekonomika per 31 val.“ ir „Pilietis per 31 val.“ Tai skaitmeniniai vadovėliai, su kuriais dirba pedagogai, tačiau yra ir popierinis variantas. Minėti vadovėliai yra pelnę tarptautinį pripažinimą ir noriai integruojami ugdymo procese.
Jei viskas klostysis pagal planą, pilietiškumui ugdyti skirtas vadovėlis elektroninėje mokymų platformoje turėtų atsirasti jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Mokyklos apsispręstų savo nuožiūra, ar pilietiškumą integruotų į finansinio raštingumo, geografijos, istorijos ar etikos pamokas. „Viskas turi derėti su atnaujinamomis ugdymo programomis, iki šiol tarp skirtingų dalykų vadovėlių stigdavo sąryšio, dabar ugdymo procesą norima pakreipti vientisumo linkme. Be to, iki šiol pilietiškumo ugdymas mokykloje prasidėdavo tik 9–10 klasėje, akivaizdu, kad per vėlai. Todėl būtent šia programa „Jaunas ir pilietiškas“ siekiama užpildyti šią spragą. Naujas vadovėlis bus skirtas 5–8 klasėms“, – informavo pašnekovė.
Skiriasi suvokimas
Vadovėlyje gvildenami globalūs ir aktualūs reiškiniai. Temos nagrinėjamos trimis lygmenimis: vaiko, Lietuvos ir pasaulio, kad kiekvienas gebėtų susisteminti informaciją ir matyti bendrą vaizdą. Išskiriamos tokios temų grupės: darbas, skurdas, mainai, ekologija, socialiniai tinklai, vartojimas, sveikata, savanorystė ir parama, asmenybės tapsmas, melagienos, robotai, atsakomybė.
L. Zubauskienė pabrėžė, kad egzistuoja du požiūriai į valstybę. Vienu atveju valstybė suvokiama kaip institucija, kuri apsprendžia žmonių gyvenimus per įstatymus. Tuomet žmogus save suvokia kaip pasyvų ir prie valstybės valdymo neprisidedantį subjektą. Ir visai kas kita, kai valstybė suprantama kaip žmonių bendrai kuriamas projektas, tada žmogus save suvokia kaip asmenį, atsakingą už savo valstybės kūrimą ir joje vykstančius procesus.
„Vaiko pilietiškumą svarbu ugdyti nuo mažumės, kad jam būtų įdiegtas požiūris, jog jis gali keisti, spręsti problemas. Juk pilietiškumas nereiškia, kad dabar turi eiti ir atlikti kažkokį žygdarbį, viskas prasideda nuo mažų žingsnelių – pagalbos draugui, šiukšlės pakėlimo koridoriuje, suaugusiųjų informavimo apie neatsakingą elgesį. Mokiniams svarbu ugdyti supratimą, kad tikrieji problemų sprendėjai esame mes patys, kad asmens laisvė įpareigoja ne tik daryti tai, ką nori, bet ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Penktokas nėra bejėgis, jis jau dabar gali padaryti daug“, – įsitikinusi L. Zubauskienė. Jos nuomone, dabartinis jaunimas tampa vis labiau pilietiškesnis, dėl to ji neabejoja, jog Lietuva turi šviesią ateitį.
Agnė ADOMAITĖ
