Pirmyn į Dausuvą?

Kai iškyla grėsmė tautos išlikimui (priežastys gali būti įvairios), žmogaus instinktas gelbėtis natūraliai sustiprėja. Nemaža dalis tuomet svarsto, kaip reikėtų šalį ginti, savo namus, šeimas saugoti, kiti nesidrovėdami ieško kelių, leidžiančių nuo viso to pasprukti. Tik pažiūrėkite, kaip po pasaulį blaškosi išsigandę lietuviai. Ispanija, Italija, Tailandas, Graikija, Dubajus… Vienur butas, kitur namas, tinka ir koks bungalas, kad tik toliau nuo čia. Galima pamanyti, jog vėl formuojasi „atsarginė“ Lietuva.
Patį terminą „atsarginė Lietuva“ pirmasis pavartojo tarpukario Lietuvos politikas Kazys Pakštas. Stebėdamas, kaip sparčiai tėvynainiai emigruoja į kitus kraštus (per 20 m. – 100 tūkst.), jis sumanė sutelkti emigrantus į vieną didelę koloniją. Pirmiausia, svarstė Kazys Pakštas, reikėtų atrasti palankų lietuviams gyventi kraštą, tada išpirkti iš vietinių žemes ir sutartinai sutelkti čia emigrantus. Šitaip darniai susitelkus negrėstų asimiliacija, išsaugotų kalbą, tikėjimą, papročius, galėtų išlikti kaip didelė ir tautiškai stipri kolonija. Net pavadinimą tokiai naujai šaliai buvo sugalvojęs – Dausuva.
Būdamas geografas, Pakštas pats daug keliavo po pasaulį, ieškodamas geriausių žemių tokiai naujajai Lietuvai. Turėjo būti panašus klimatas, netrūkti dirbamos žemės, daug erdvės. Tarp sudominusių kraštų ir Angola, ir Naujoji Zelandija, Vakarų Kanada. Labiausiai mūsų dienomis žinoma Madagaskaro versija, kurią išgarsino rašytojas Marius Ivaškevičiaus, sukūręs to paties pavadinimo dramą (spektaklio režisierius Rimas Tuminas). Taigi suvaldyti emigraciją, ją planuoti kryptingai, neleisti išvykėliams nutautėti buvo didžiausias Pakšto siekis, svajonė ir gyvenimo idėja.
Artėjant okupacijai, dar 1939 m. K. Pakštą ėmė kamuoti vis stipresnė nuojauta, jog valstybingumui iškils pavojus. Jis susitiko su ano meto Lietuvos politikais, pačiu prezidentu Smetona ir išdėstė nuogąstavimus, kad gresianti okupacija gali sunaikinti šalies turtus, todėl reikia juos saugiai išgabenti, paslėpti, kuo skubiau ieškant alternatyvos Lietuvai. Nors tuo metu visokių minčių jau sklandė, bet apie realų pavojų, kokį įžvelgė Pakštas, dar negalvota. Smetoną, kaip pasakoja amžininkai, tokios kalbos stipriai suerzino („Nagi buvo tas durnius Pakštas atėjęs“). Nebuvo pritarimo ir iš kitų politikų, tačiau vėlesni įvykiai parodė, jog garsusis fantazuotojas buvo teisus.
Kai mums kasdien kalbama apie tuoj tuoj prasidėsiantį karą, nerimo sunku išvengti. Tad nereikia stebėtis, kad žmonės ruošia slėptuves (bent jau ieško, kur jos galėtų būti), stoja į savigynos būrius, sparčiai pildosi šaulių organizacijos gretos, svarstoma, kaip įsigyti ginklą. Tai čia tie, kurie nebėgs. Betgi pažiūrėkit, kiek bus tokių, kurie spėję paruošti planą B ir jau turi kitus, atsarginius namus įsigiję. Reta laida, pokalbis praeina be klausimo – kokie jūsų planai. Ir mūsų žinomi žmonės, formuojantys nuomonę, nuolat šmėžuojantys ekranuose, demonstruojantys perdėtą patriotiškumą ir niekinantys kitaminčius, pakiliai pasakoja, kaip gerai jaučiasi nusipirkę būstą toliau nuo Lietuvos (Tenerifėje lietuvių kalba beveik kaip antroji pagal populiarumą). Lietuvoj gali būti nesaugu, tenka būti pasiruošusiems pasitraukti iš šalies. Supraskit, Tėvyne jie rūpinsis iš tolo.
Štai ir visas patriotizmas. Lietuvoj nesaugu – bėgam. Lietuvoj brangu, atlyginimai maži – bėgam, švietimo sistema stringa – bėgam. Bėgam ir žiūrim, kaip čia bus. O sunkumai kitiems, pasiliekantiems, nes jie negudrūs, neturtingi, įsikibę Lietuvos ir pasaulio nematę, turi tik vienus namus. Tai kas jiems? Tegul sėdi sau. Kol patogu, pabūsim ir mes, bet tik, kol patogu. Begėdiškos mintys? Taip, bet dabar gėda – ne bėda. Jei žmogus nesigėdija, tai ir gėdos nėra. Laisvalaikio pamąstymui: pasakykite, kokią kūno dalį viešai parodyti dabar gėda? O kokį žodį būtų gėda ištarti? Koks veiksmas laikomas gėdingu? Koks sandėris? Bus ką pagalvoti.
O kol kas – pirmyn į Dausuvą. Kai naujoji Dausuva galutinai susiformuos, beliks tik, kaip sakoma populiariame anekdote, paprašyti paskutinįjį išvykstantį iš Lietuvos išjungti oro uoste šviesą. Ir viskas.