Priekuliškiai sulaukė šūsnies atsakymų ir – jokios vilties
„Bangos“ laikraštyje ne kartą pasakojome, kokia bėda ištikusi Pamarių g. 3 daugiabučio namo Priekulėje gyventojus. Nuo ekstremalaus įvykio, kai įgriuvo vienas butas, ir name tapo pavojinga gyventi, prabėgo beveik pustrečių metų, tačiau niekas nepasikeitė šių žmonių gyvenime. Įstatymai negailestingi: privataus namo šeimininkai turi patys rūpintis savo turtu. Netgi tuomet, kai šiam pusantro šimto metų.
„Visi žino Priekulėje, Pamarių g. 3 esančio seno daugiabučio namo gyventojų problemą. Patikėkit – per 30 mėnesių Lietuvoje neatsirado institucijos nė valdininko, kuris būtų paklausęs, kuo gali padėti. Pasamdėme UAB „Gargždų būstas“ administratorių, įkūrėme namo bendriją. Pernai spalio mėnesį administratorius Rimvydas Rameika nutraukė sutartį. Išsamios ataskaitos apie mūsų sukauptas lėšas, išlaidas nepateikė iki šiol. Aš kas mėnesį mokėjau po 15,57 Lt, o per metus – 300 Lt.
Pateikėme prašymą rajono Savivaldybės merui, tarybos nariams, kad suteiktų patalpas Žalgirio g. 2, bet pernai jos paskirtos Tarybos nariui. Viena mūsų griūvančio namo gyventoja apsigyvenusi komercinės paskirties patalpose be šildymo, sanitarinių mazgų. Už nuomą kas mėnesį suploja po 105 Lt, o dar kaupiamosios lėšos…
Supratome, kad Priekulės paveldas turi rūpėti tik mums, pensininkams, neįgaliems žmonėms. Bet pasakykite, kaip suremontuoti 1840 m., 1850 m. statytus namus?“ – laiške „Bangos“ redakcijai klausia Elvyra Jašmontaitė, griūti pradėjusio namo gyventoja.
Atsakymai neguodžia
Po griūties būste Džeraldos Kavolienės šeima buvo priversta nuomotis šalia griūvančio namo esančias nekomfortiškas patalpas. E. Jašmontaitė liko gyventi savo bute, nors virtuvėje įlinkusios lubos gali bet kada įlūžti. „Gyvensiu, kol užgrius – valstybei bus geriau, kai nebeliks pensininkės“, – sarkastiškai ištarė moteris. Pasak šių gyventojų, name gyvena tik 3 dirbančios šeimos. Apie vieno būsto šeimininką nieko nežino, du būstai tušti, nes paveldėtojai čia negyvena.
Po šios nelaimės D. Kavolienė ir E. Jašmontaitė pagalbos kreipėsi ne tik į rajono Savivaldybę, bet ir Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, europarlamentarus. Jos kruopščiai saugo šūsnį valdininkų atsakymų, nors juose – jokios vilties.
Pamarių g. 3 daugiabutis gyvenamasis namas yra kultūros paveldo registre įrašytoje Priekulės miesto istorinėje dalyje, tačiau jis nėra paskelbtas valstybės saugomu. Lėšos iš valstybės biudžeto per paveldotvarkos programą gali būti skiriamos tik valstybės saugomų paveldo objektų tvarkymui. Iš rajono Savivaldybės biudžeto numatyti lėšų privataus gyvenamojo namo remonto projektui irgi nėra galimybių. Valstybės parama iš dalies galėtų pasinaudoti per Daugiabučių namų atnaujinimo programą. „Betgi mūsų namas griūva iš vidaus – ne tik fasadą tvarkyti reikia“, – šyptelėjo D. Kavolienė.
Siūlo pigiai parduoti
Šios iniciatyvios moterys suvokė atsidūrusios beviltiškoje padėtyje. „Nebežinome, ką daryti, – prisipažino D. Kavolienė. – Labai norime grįžti į savo namus – čia mano gimtinė. Bet iš kur paimti pinigų, kad juos atstatytume?“
„Pastatą apžiūrėjo kompetentinga komisija. Vienas narys pasakė, kad jį tik nugriauti reikia, – liūdnai ištarė E. Jašmontaitė. – Skaudu, kad buvo liepta privatizuoti 144 metų pastatą, kurio draudimo bendrovės nedraudžia.“ Ji teigė, kad tikrąjį šio namo amžių gyventojai sužinoję tik gavę privatizavimo dokumentus. Dabar jaučianti didelę nuoskaudą: kur dėtis senatvėje?
„Bet tai ne vien mūsų problema: Priekulėje daug antrą šimtmetį skaičiuojančių namų – tokia nelaimė gali užklupti ir kitus gyventojus, – kalbėjo E. Jašmontaitė. – Taigi reikalingi namai, kuriuose žmonės galėtų laikinai apsigyventi po panašių nelaimių. Jau kelintus metus Žalgirio g. 2 stūkso tuščias pastatas.“
Pašnekovės pasakojo, jog kartą apsilankius rajono Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko kabinete jame sėdėjo ir „Gargždų būsto“ vadovas R. Rameika. „Mums buvo pasiūlyta parduoti butus, – kalbėjo E. Jašmontaitė. – Bet už gautus pinigus mes nieko nenusipirktume. Džeralda apsiverkė.“ Jos neabejoja, kad pirkėjų, norinčių pigiai nupirkti šį namą, atsirastų: prie jo nemažai neprivatizuotos žemės.
Atstatyti nepajėgūs
UAB „Gargždų būsto“ direktoriaus R. Rameikos teigimu, Pamarių g. 3 namo gyventojams įkūrus bendriją ir ją įregistravus, pasikeitė valdymo forma ir sutartis savaime nutrūko. „Dabar gyventojai tvarkosi patys, – sakė jis. – Su bendrijos pirmininke D. Kavoliene pasirašėme priėmimo-perdavimo sutartį. Pinigus, kuriuos kaupėme kapitaliniam remontui, pervedėme į nurodytą sąskaitą, o eksploatacijai – panaudojome pagal paskirtį. Tuomet klausimų nekilo.“
R. Rameika apgailestavo, kad šio namo gyventojai atsidūrė liūdnoje padėtyje. Anot jo, tik specialistai turi pasakyti, kokį tinkamiausią sprendimą priimti. „Mažai siūlo už šiuos būstus, nes jie netinkami gyventi – daug investuoti reikėtų, kol juos atnaujintum“, – kalbėjo R. Rameika. Ir pridūrė: „Šiems žmonėms tai sudėtinga. Jauni, darbingi gal rizikuotų imti paskolą ir tvarkytųsi.“
Rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas kalbėjo: „Po ekstremalaus įvykio mes siūlėme šio namo gyventojams apsigyventi kitose patalpose, bet nesutiko, nes jos negyvenamos. Betgi negyvenamos ir Žalgirio g. 2. Beje, šio pastato likimas neaiškus.
Priekulės senamiestyje daug senų privatizuotų gyvenamųjų namų. Argi juos atstatys rajono Savivaldybė? Aš nežinau, ką patarti griūvančio namo gyventojams?“
