Rajono bendruomenėms gresia komunalinių mokesčių našta
Kvietinių bendruomenės centras dešimtmetį turėjo panaudos sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe, pagal kurią naudojosi bendruomenės centrui reikalingomis patalpomis, o komunalinius mokesčius apmokėdavo Savivaldybė. Pasibaigus sutarčiai bendruomenė prašė ją pratęsti tomis pačiomis sąlygomis, tačiau Savivaldybėje nuspręsta keisti sąlygas: pastato komunalinius mokesčius priskirti ir bendruomenei.
„Toks sprendimas būtų socialiai neteisingas“, – įsitikinęs Kvietinių bendruomenės centro valdybos pirmininkas Gediminas Girgždis. Bendruomenės narių argumentus jis išdėstė Tarybos nariams išplatintame laiške. Vietos politikai šį klausimą svarstys jau ketvirtadienį vyksiančiame Tarybos posėdyje.
Investavo per 127 tūkst. Eur
Bendruomenė pastatu naudojasi nuo 2011 m. ir buvo atleista nuo komunalinių mokesčių mokėjimo. 2013–2014 m. Kvietinių bendruomenė investavo per 127 000 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai projektinių lėšų į Savivaldybės pastatą. „Investicija iš dalies atsipirktų tik po 60 metų. Galima vertinti, jog už paslaugas sumokėta 60 metų į priekį, jei skaičiuotume pagal šiuo metu sumokamus mokesčius (apie 1 800 Eur per metus už visus mokesčius). Peršasi klausimas: kodėl Savivaldybė nenori investuoti į Kvietinių kaimo ateitį?“ – klausia Kvietinių bendruomenės centro valdybos pirmininkas G. Girgždis.
Dar šių metų rugpjūtį buvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, pagal kurį numatoma, jog visa komunalinių mokesčių našta atitenka Kvietinių bendruomenės centro asociacijai, tačiau G. Girgždis atsisakė pasirašyti tokią nekilnojamojo turto panaudos sutartį. Anot G. Girgždžio, pastatu kasdien naudojasi ir ten yra įsikūrusios biblioteka, seniūnijos dalis. Kvietinių bendruomenės centras organizuoja renginius ir edukacijas visam kaimui. Šiuo metu ruošiamasi statyti lauko sceną, o elektros instaliacija bus atvesta nuo bendruomenės namų pastato. Paslaugomis naudosis ir Gargždų kultūros centro Kvietinių skyrius renginių metu.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, dabar asociacijai numatoma siūlyti imti panaudai ne visą pastatą, o tik patalpas, kurios yra reikalingos, mokesčiai taip pat būtų dalijami proporcingai. Anot G. Girgždžio, mokesčius skirstytų į tris dalis: tektų ir seniūnijai, ir bibliotekai, ir bendruomenei. „Panašu, kad maža dalis komunalinių mokesčių tektų ir Kultūros centrui, nes naujame nuomos projekte jam priskirta maža 8,77 m2 patalpa, nors Kultūros centras nederino ir nepageidavo pastato nuomos“, – kalbėjo valdybos pirmininkas.
Įžvelgia socialinę neteisybę
Toks sprendimo projektas bendruomenės vis tiek netenkina. Įžvelgiama socialinė neteisybė. Bendruomenės nariai patys neatlygintinai dirba įvairių renginių ir švenčių metu, o bendruomenės renginiuose dalyvauja ir kaimo, ir rajono gyventojai, tačiau apmokestinami būtų tik bendruomenės nariai. Pasak G. Girgždžio, bendruomenės nariai komunalinėmis paslaugomis naudojasi mažiau lyginant su kitais pastato nuomininkais: tik po darbo ar savaitgalį, kai ruošiamasi renginiams. Tačiau pagal parengtą naują sutarties projektą, paslaugų apmokestinimas esą bus dalijamas proporcingai pagal užimamą pastato kvadratūrą. „Tokiu atveju bendruomenė vis tiek turėtų apmokėti didžiąją dalį visų pastato komunalinių paslaugų mokesčių, nors jais naudojasi mažiausiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Bendruomenę piktina ir tai, kad buvo nepakankamai tartasi, diskutuota. „Nėra bendradarbiaujama. Bendruomenė norėtų žinoti tolimesnius Savivaldybės planus ir viziją dėl Kvietinių, nes pastaruoju metu susiduriame su pastatų, pritaikytų bendruomenės poreikiams ir kultūriniam gyvenimui, planuojamu pardavimu ar paskirties pakeitimu: pavyzdžiui, Kvietinių kultūros pastatas – dabar bendruomenės namų pastatas“, – sako bendruomenės centro valdybos pirmininkas G. Girgždis.
Anot jo, Savivaldybės turto naudojimo komisijos nariai prieš priimdami sprendimą ir ruošdami sutarties projektą Tarybos balsavimui nesilankė bendruomenės namuose: „Nežino Kvietinių bendruomenės centro vykdomų veiklų, nesidomėjo, kad pastatu naudojasi kitos institucijos, nediskutavo su bendruomenės centro valdyba ir neįsigilino į visuomenės poreikius. Yra atstovaujama tik Savivaldybės pozicijai, bet ne gyventojų. Tai yra šališkumas, neįsigilinant į visuomenės poreikius.“
Remiasi patvirtinta tvarka
Turto naudojimo komisijos pirmininkas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys „Bangą“ informavo, kad su G. Girgždžiu šia tema yra bendravęs ne kartą ir telefonu, ir susirašinėjęs, ir susitikęs. „Turto naudojimo komisija į vietą nevažiuoja, jei nagrinėjant prašymus trūksta duomenų, paprašoma jų papildomai. O Kvietinių bendruomenės centro pastate yra visi buvę ir ne po vieną kartą“, – sakė Administracijos direktorius J. Ruškys.
Jis akcentavo, kad Savivaldybės taryba dar šią vasarą yra patvirtinusi Turto naudojimo tvarką, kurioje numatyta, kad panaudos gavėjas mokesčius už gautą turtą moka pats. „Žinoma, Kvietinių bendruomenės atvejis išskirtinis tuo, kad pastate reziduoja ir kitos įstaigos, tačiau teisiškai jos nėra ten įregistruotos. Pykstama, esą kvescionuojame bendruomenės indėliu į pastatą, norime jį atimti, žlugdome bendruomenę. Tačiau tokių dalykų nėra. Pavyzdžiui, jei kiltų pastate gaisras dėl kompiuterio, kur įsikūrusi biblioteka, atsakytų bendruomenė. Todėl, Turto naudojimo komisijos įsitikinimu, pirmiausia būtina suregistruoti tvarkingai visus pastato naudotojus, o tuomet komunalinius mokesčius skirstyti proporcingai“, – sakė J. Ruškys.
Anot jo, jei Kvietinių bendruomenės centrui pagal panaudą būtų skiriamas pastatas, o Savivaldybė, kaip ir anksčiau, mokėtų visus mokesčius, tuomet Savivaldybei tektų svarstyti visų bendruomenių prašymus iš naujo ir taikyti tą pačią išlygą.
Naujoji sutartis – pirmoji kregždė
Sprendimo projektas jau svarstytas Tarybos komitetuose. Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitete Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė teiravosi, kiek iš viso rajone yra bendruomenių, mokančių tokius mokesčius. „Pavyzdžiui, Vietos veiklos grupė, ar ji moka už patalpas mokesčius, ar mes čia tik Kvietiniams tokią naštą skiriame?“ – klausė ji. Posėdyje dalyvavęs Administracijos direktorius J. Ruškys informavo, jog Vietos veiklos grupė moka visus mokesčius, ir už valymą susimoka atskirai, ir už signalizaciją. „Kvietinių bendruomenė yra pirmoji kregždė, kuri turi keisti sutartį, nes jų sutartis baigėsi dar birželį. Bus daugiau tokių bendruomenių, jų sutartys baigiasi gruodį, sausį“, – vardijo Administracijos direktorius. Jis atkreipė dėmesį, kad yra įvairių bendruomenių: vienos užsiiminėja veikla ir iš to gauna pajamas, tos bendruomenės pačios dengia mokesčius. Tačiau yra bendruomenių, kurios nevykdo komercinės veiklos, bet taip pat moka mokesčius pačios. „Yra įvairių situacijų. Kvietinių bendruomenė – pirmoji, kuriai baigėsi panaudos sutartis. Mes turime nusistatyti bendras žaidimo taisykles, kurios bus taikomos visoms bendruomenėms“, – įsitikinęs Administracijos direktorius J. Ruškys.
Vicemerė Audronė Balnionienė patikino, kad šis klausimas, susijęs ne su viena bendruomene, todėl svarbu jį išnagrinėti iš esmės: „Turto naudojimo komisija, bendruomenių rėmimo programos kuratoriai situaciją turi įvertinti viso rajono kontekste. Atskirti komercines ir nekomercines bendruomenes, išanalizuoti, kas reziduoja patalpose: ar tik bendruomenė, ar ir kitos įstaigos. Yra daug niuansų. Reikia bendro dokumento, visiems vienodai tolygaus, nes šiuo konkrečiu atveju tai nebus sprendimas visiems kitiems atvejams.“ Kad yra daugiau klausimų nei atsakymų, pritarė ir Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Dumašius. Nuspręsta sprendimo projektą teikti svarstyti Tarybai, kuri posėdžiaus ketvirtadienį.
Agnė ADOMAITĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.
