Restauruotas Baltijos kelią žymintis koplytstulpis

Agluonėniškis kryždirbys A. Čepas įsiamžino prie restauruoto koplytstulpio Baltijos keliui atminti.

Nors šių metų rugpjūčio 23 d. bus minimos jau 29-osios Baltijos kelio metinės, gyvų žmonių grandinė, sujungusi Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – dar ilgai išliks atminty. Tai liudija ir pakelėse pastatyti istorinę vertę turintys koplytstulpiai. Vieno iš jų autorius – agluonėniškis Jonas Čepas, kuris visai neseniai restauravo savo kūrybinį darbą.

Nacionalinio reikšmingumo lygmuo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė informavo, kad Baltijos kelio klaipėdiškių ženklo vieta ir koplytstulpis, kurio autorius J. Čepas, yra Pajiešmenių k., Krinčino sen., Pasvalio r. sav. „Klaipėdos ir Klaipėdos rajono Baltijos kelio dalyvių iniciatyva 1989 m. rugpjūčio 23 d. pastatyto koplytstulpio vieta turi istorinę vertę, menanti svarbius įvykius, todėl labai svarbu išsaugoti šį atminimą. Ne veltui 2014 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė 37 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas ir suteikė nacionalinio reikšmingumo lygmenį“, – akcentavo pašnekovė.

Anot jos, koplytstulpio, skirto Baltijos keliui atminti, atnaujinimui pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programą iš Savivaldybės biudžeto 2018 metais skirta 3000 Eur. Klaipėdos rajono savivaldybei gavus Pasvalio rajono savivaldybės sutikimą, koplytstulpio atnaujinimo darbus organizavo Gargždų krašto muziejus, o juos vykdė pats autorius J. Čepas.

Atspindi Klaipėdos kraštą

J. Čepas „Bangai“ pasakojo, jog restauravimo esmė – kuo mažiau pakeisti kūrinį, svarbiausia jį impregnuoti. „Beveik 30 metų jau išstovėjo, tai tikiuosi dar stovės. Medinė architektūra išsilaiko apie 50 metų, jei saugoma, dar ilgiau. Pamenu, kai Sąjūdžio laikais kažkam gimė idėja tą kryžių pastatyti, tai aš jį ir sukūriau. Reikėjo greitai. Dirbau kolūkio landšaftininku ir turėjau truputį medienos. Koplytstulpis atspindi Klaipėdos krašto elementus, yra fachverko stiliaus, tarpusavyje sąveikauja medis ir mūras. Sukryžiuoti ąžuoliniai „balkiukai“ ir rūpintojėlis yra. Taip pat parašyta „Baltijos kelias. Dieve, sergėk mūsų tautą“, – pasakoja koplytstulpio autorius.

Kai pats stovėjo Baltijos kely, J. Čepui buvo apie 40 metų. Jei reikėtų, sako, ir vėl važiuotų. Kryždirbys neabejingas Lietuvai, jos istorijai. Jam buvo pavesta įrengti Agluonėnų etnografinę sodybą, tad rinko eksponatus. Jų turi sukaupęs apie 500. Tai įvairiausi senoviniai buities reik­menys, padargai, skiedrų mašina, bulvių kasamoji ir pan. „Anksčiau turėjau ir kaimo turizmo sodybą, tačiau ją esu pardavęs, pasilikau tik dirbtuves ir užsiimu tuo, kas arčiausiai širdies. Kuriu įvairius atminimo ženklus, kryžius, kurie yra ir informatyvūs. Pavyzdžiui, Agluonėnų seniūnijoje Lietuvos šimtmečiui sodinama šimtas ąžuolų, tai padariau krikštą, ant kurio parašyta, kokiai progai, kas sodino“, – dėstė su medžiu draugaujantis J. Čepas.