Restorane „Mamè“ – armėniškos virtuvės desertas
Neseniai Klaipėdos rajone, Slengiuose, duris atvėręs jaukus restoranas „Mamè“ savo lankytojus džiugina armėniškais patiekalais. Pavadinimas „Mamè“ armėnų kalba reiškia močiutę – namų, šilumos ir kartų tradicijų simbolį, kuris tapo šio restorano širdimi. Be to, pavadinimas atitinka restorano savininkų šeimos pirmąsias vardo raides. „Mamè“ restorano įkurtuvėse svečiai gardžiavosi tradiciniu pyragu gata.
Moneta įdare – sėkmė ir gerovė
<tks>Restorano įkūrėjai Mery ir Arshakas Sargsyanai tęsia savo tėvų Lietuvoje puoselėjamą armėnų kulinarinį paveldą: tėvų restoranas „Armėnija“ prie automagistralės Kaunas–Klaipėda, netoli Rietavo, gerai žinomas ir mėgstamas ne tik pro šalį važiuojančių keliautojų. Mery į Lietuvą atvyko prieš šešerius metus, o dabar jau puikiai kalba lietuviškai ir jaučiasi čia lyg namuose.
„Mamè“ restorano įkurtuvėse svečiai gardžiavosi tradiciniu armėnų pyragu gata. Tai – vienas iš labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų armėniškos virtuvės konditerijos gaminių.
Armėnų virtuvėje gata žinoma šimtmečius. Iš pradžių ji buvo kepama vienuolynuose, o vėliau paplito tarp paprastų žmonių. Yra net legenda, kad pyrago įdare buvo įdėta moneta, o žmogus, ją radęs, patikėjo, kad ateinančiais metais jam seksis. Ši tradicija gyvuoja iki šiol: kai kuriose šeimose kepant gatą į vidų irgi įdedamas mažas siurprizas – moneta ar riešutas, simbolizuojantis sėkmę, gerovę ir gausą. Tai suteikia desertui ne tik skonio, bet ir žaidybinės nuotaikos, ypač vaikams.
Kiekvienas Armėnijos regionas turi savo gatos versiją, skiriasi tiek forma, tiek įdaras. Gata dažniausiai gaminama iš tešlos su sviestu, kefyru ar pienu, o viduje slepiasi trapus, kvapnus įdaras iš cukraus, sviesto, miltų bei papildomų priedų – džiovintų vaisių, riešutų ar razinų.
Armėnijoje gata kepama šventėms, šeimos susibūrimams ir ypatingoms progoms, o šio saldaus pyrago receptai perduodami iš kartos į kartą.
Vilija BUTKUVIENĖ
Kęstučio MIELIAUSKO nuotr.
Saldus gatos pyragas
Reikės 300 gramų miltų, 180 gramų grietinės, 150 gramų sviesto, 0,5 šaukštelio druskos, 1 šaukšto cukraus, 0,5 šaukštelio sodos.
Įdarui – 100 gramų sviesto,100 gramų cukraus, 100 gramų miltų, 100 gramų kapotų graikinių riešutų, 15 gramų vanilinio cukraus, 1 trynio + 1 šaukštelio vandens paviršiui patepti.
Gaminimo būdas. Šaltą sviestą su miltais sutrinkite į trupinius. Supilkite grietinę, sumaišytą su soda, druska ir cukrumi. Minkykite elastingą, labai minkštą tešlą, kuri neliptų prie rankų. Suvyniokite į maišelį ir padėkite į šaldytuvą 15–20 minučių. Visus įdarui skirtus ingredientus sutrinkite į trupinius. Tešlą padalinkite į 2 dalis ir iškočiokite plonu sluoksniu. Vieną tešlos dalį dėkite ant kepimo skardos arba į formą. Ant viršaus paskleiskite visą įdarą. Uždenkite antruoju tešlos gabalu, gerai suspauskite kraštus. Rankomis, šiek tiek paspausdami, išlyginkite paviršių. Šakute per visą paviršių galite išraižyti raštą ir keliose vietose pabadykite tešlą.
Sutepkite tryniu, išplaktu su šlakeliu vandens. Papuoškite riešutais. Kepkite iki 175–180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 min. Atvėsinkite ir supjaustykite gabalėliais.
