Rinkimams artėjant Seimas ruošia permainas
Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui, kuris pakeistų šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus. Svarstomas lydimasis Politinių organizacijų įstatymo projektas pakeistų šiuo metu veikiantį Politinių partijų įstatymą.
Kodeksą – kaip konstitucinį įstatymą
Rinkimų kodeksas nustatytų Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.
Politinių partijų įstatymas reglamentuotų juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija arba politinis komitetas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir politinių komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.
Rinkimų kodeksą Seimas ketina priimti kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.
Pritaręs teisės aktų projektams po svarstymo Seimas turės dar kartą balsuoti dėl jų priėmimo.
Pokytis − rinkimų komitetams
Svarstomais projektais numatoma naujai ir detaliai reglamentuoti rinkimų komitetų įsteigimą, veiklą ir atsakomybę.
Rinkimų komitetai turėtų būti įsteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Rinkimų komitetai pagal siūlomą modelį būtų steigiami tik dėl savivaldos arba Europos Parlamento rinkimų.
Politiniam komitetui, siekiančiam dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtų būtina turėti ne mažiau kaip 1 000 steigėjų.
Politiniam komitetui, ketinančiam dalyvauti tik savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų 0,1 proc. toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, bet ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. Planuojama drausti tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose vartoti fizinių asmenų vardus ir pavardes, taip pat bet kokio egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą. Rinkimuose siekiantys dalyvauti politiniai komitetai ir partijos turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t. y. likus pusei metų iki rinkimų.
Keisis organizavimas
Seimas Konstitucijoje jau įteisino tiesioginius mero rinkimus. Rinkimų kodekse svarstoma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais.
Svarstomu projektu būtų suvienodinti išankstinio balsavimo dienos ir laikai – visuose rinkimuose balsavimas vyktų paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val.
Pakeitimais planuojama mažinti rinkimų užstatus Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje vienam kandidatų sąrašui nuo 10 iki 5 VMDU, taip pat savivaldos rinkimuose užstatai dėl nesuderinamų pareigų mažėtų nuo 10 iki 2 VMDU.
Kandidatų biografijos, deklaracijos ir kita informacija būtų skelbiama VRK svetainėje neribotą laiką.
Šeštadienis – laisvė agitatoriams
Svarstoma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus, nes iki šiol galiojantis draudimas, pasak iniciatorių, yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną.
Vykdant agitaciją būtų draudžiama naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais.
Pataisomis ketinama įvesti naują atlygintinos politinės reklamos sąvoką. Atlygintina politine reklama būtų laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Atlygintina politinė reklama turėtų būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Rinkimų datos
2023 m. pavasarį savivaldybių tarybų rinkimai
2024 m. gegužę Respublikos Prezidento rinkimai
2024 m. birželį rinkimai į Europos Parlamentą
2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
Parengė
Reda MILVYDIENĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr. (iš „Bangos“ archyvo)
