Senjorams svarbiausia bendrystė
Atėjome ramiai, linksmai pabūti / Ir atsikvėpti nuo piktų kalbų. / Gal padainuot ir pašnekėt truputį. / O visa kita – nesvarbu.
„Bangoje“ perskaičiau mažytį skelbimą, kuris kvietė senjorus į kavinę „Bastilija“ pasivaišinti kava ir pabendrauti su bendraamžiais. Pasidarė įdomu, ar gali bendrauti atsitiktinai susitikę žmonės. Atėjusi suradau dvi pažįstamas, jau geriančias kavą. Netrukus atėjo dar dvi ir dar dvi, ir dar… Tuojau buvo sustumti stalai, už kurių visos patogiai susėdome, o maloni padavėja dalijo garuojančią kavą ir savo šypseną, gi ant stalo viliojo skanūs sausainiai. Po minutės jau skambėjo draugiškos kalbos, žinomos dainos, juokas ir net eilėraščiai. Ir taip dvi valandas. Apsikabinus atsisveikinti, dar nesinorėjo išsiskirti. Visų vardu dėkoju tau, „Bastilija“, ne tik už kavą ir už šilumą, bet ir už pasiūlymą pabendrauti.
L. SORAKIENĖ
