Šešėlis gyvuoja, o politikai tik plepa
Štai aną dieną buvo trimituojama, esą Lietuvoje sėkmingai kovojama su šešėliu. Netikiu tokiomis akcijomis, lankstinukų dalijimu. Tai tik reklama politikams, o realus vaizdelis yra visai kitoks.
Štai spaudoje perskaičiau tokią optimistinę žinią, esą kova su šešėline ekonomika nėra kova su vėjo malūnais, kaip kai kas mėgsta sakyti. Argumentuojama, kad keturi skirtingi tyrimai parodė, jog nuo 2013 iki 2014 metų šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo procentu ir sudarė 27,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Prognozuojama, kad šiemet „šešėlis“ Lietuvoje bus 25,8 proc.
Manęs toks optimizmas neįkvepia. Turiu du suaugusius vaikus, kurie dirba verslo įmonėse ir dalį atlyginimo gauna vokeliuose. Ir taip jau tęsiasi keleri metai. Kaimynai perka kontrabandines cigaretes ir alkoholį iš kažkokių giminaičių Tauragėje. Ir ne jie vieni, dar ir kitiems gatvės gyventojams pasiūlo. Kavinėje Klaipėdoje paprašiau čekio, tai labai susiraukė. Taip pat uostamiestyje pačiame centre yra dėvėtų rūbų išparduotuvė, besiskelbianti esanti didžiausia Lietuvoje, o kai kasos kvito paprašiau, tai pažiūrėjo kaip į lunatikę.
Mūsų šeima pirkome automobilį, tai pardavėjas prisakė pinigus duoti grynaisiais – jokių pervedimų per bankus. Esą nesąs durnas, kad mokėtų mokesčius valstybei.
Sakysite, o kur pilietinė pozicija, kodėl nepaskundžiate valstybės institucijoms. Pirma, manau, kad paskundusi turėčiau tik bėdos, antra, tegu Lietuvos įstatymai būna tokie, kad visokiausio plauko mokesčių slėpėjai neturėtų galimybių pralįsti pro rakto skylutę. Žodžiu, tegu Seimo nariai dirba kokybiškiau savo darbą, o ne po televizijos laidas laksto pasakodami apie savo meiles, marškinius ar keliones.
Taigi drįstu teigti, kad kova su šešėliu yra akivaizdi tik popieriuose.
Vaida BRUKLIENĖ
