Sodininkų bendrijose taupieji teršia aplinką
„Bangos“ laikraščio skaitytojas (pavardė redakcijai žinoma) piktinosi, jog sodininkų bendrijose nuolatiniai gyventojai teršia aplinką išleisdami fekalijas į griovius, tačiau jų niekas nekontroliuoja. Aplinkos apsaugos rajono agentūra sulaukia skundų dėl mėgėjų soduose gyvenančių žmonių, pažeidinėjančių nuotekų tvarkymo reikalavimus. Aplinkos teršėjai auklėjami piniginėmis baudomis.
Gyvenimą sodininkų bendrijose, mažuose sklypeliuose, neretai apkartina kaimynai, nepaisantys bendrabūvio normų, netausojantys gamtos.
Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus teigė, jog dažnai sulaukiama skundų dėl sodininkų bendrijose įsikūrusių gyventojų, pažeidinėjančių nuotekų tvarkymo reikalavimus ir teršiančių aplinką. Pasak jo, vieni fekalijas išleidžia į individualius valymo įrenginius, kiti turi išgriebimo duobes. „Gerai, jeigu šios tvarkingos, sodybos šeimininkas stengiasi laiku išvežti susikaupusias nuotekas į valymo įrenginius. Ne bėda, kai individualūs valymo įrenginiai veikia, tinkamai prižiūrimi, – kalbėjo A. Vaitkus. – Tačiau nustatome, kad iš taupumo žmonės neišveža iš duobės per kraštus besiveržiančių nuotekų, kurios teršia aplinką.“
„Pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuva iki 2014 metų sausio 1 d. įpareigota 95 proc. šalies gyventojų aprūpinti geriamuoju vandeniu ir nuotekų sistemomis (turėjo parengti specialiuosius planus, kuriuose numatytos vamzdynų linijos), tačiau sodininkų bendrijų prijungimo prie šių sistemų darbai nevykdomi“, – kalbėjo Gintautas Mečinskas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas.
Pasitaiko „gudročių“, kurie iš išgriebimo duobės siurbliu pumpuoja nešvarumus į griovį ar tiesiai į kaimyno sklypą. Kartais atvykusiam inspektoriui šeimininkas rodo tvarkingą išgriebimo duobę ir šis negali suprasti, kodėl griovyje taip dvokia vanduo? Ir tik įdėmiau apžiūrėjęs pastebi, kad į jį teka nuotekos po žeme paslėptu vamzdžiu. Kitas gyventojas rodo tvarkingus individualius valymo įrenginius, bet paaiškėja, kad šie seniai neveikiantys.
A. Vaitkus akcentavo, jog reaguojama į kiekvieną skundą – nesvarbu, ar skambinama telefonu, ar parašoma. „Netgi į anoniminius pranešimus kreipiame dėmesį. Bet ne visada nustatome pažeidimus. Šiemet patikrinus 9 gautus skundus, nubausti 5 gyventojai“, – sakė jis ir pridūrė, jog planinių patikrinimų šiais metais sodininkų bendrijose nebuvo.
Pašnekovo teigimu, ugdyti žmonių sąmoningumą, kad nevalia teršti aplinkos, padeda baudos. „Vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu rašome protokolus ir baudžiame. Pirmą kartą nuotekų tvarkymo reikalavimus pažeidusiam gyventojui skiriama bauda nuo 200 Lt iki 1 000 Lt, o pakartotinai – nuo 1 000 Lt iki
4 000 Lt“, – akcentavo pareigūnas.
Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas A. Vaitkus: „Jeigu gyventojas savo sklype gręžinį įrengęs pagal reikalavimus, tinkamai tvarko nuotekas, tai jis neteršia nei savo, nei kaimyno vandens, nei aplinkos.“
Daugiausia šių pažeidimų nustatoma didžiausioje ne tik rajone, bet ir šalyje Dituvos sodininkų bendrijoje, Priekulės seniūnijoje, taip pat Šernų bei „Tolupio“ sodininkų bendrijose, Dovilų seniūnijoje.
Įsikūrusieji mėgėjų soduose viltingai laukia vandenvalos įrenginių. Tačiau A. Vaitkus prisipažino neįsivaizduojantis, kaip ten nutiesti tinklus. Juk sodininkų bendrijose žemės juostos keliams siauros, soduose pristatyta tvorų, kitų statinių ant kelio ribos.
„Šiuo metu vienintelė galimybė kokybiškiau gyventi, tausoti aplinką – tik įrengus tvarkingą išgriebimo duobę arba tinkamai prižiūrėti individualius valymo įrenginius“, – kalbėjo A. Vaitkus.
