Sodininkų šiukšlynus kuopia ryžtingi pirmininkai

Klaipėdos rajone įsikūrusios sodininkų bendrijos pamažu randa būdų, kaip už soduose kaupiamas atliekas Savivaldybei mokėti mažiau. Šiuo metu sode negyvenantiems, bet statinį turintiems savininkams nustatytas 22,88 € metinis mokestis, tačiau kelios bendrijos šį tarifą susimažino maždaug 50 proc., mat visas išvežamas atliekas deklaruoja. Šių bendrijų pirmininkai išsprendė opiausią problemą – už šiukšles moka tik sezono metu.

Konteinerius turi ne visi

Klaipėdos rajone įsikūrusios 38 sodininkų bendrijos. 2012 m. rajone įvedus visuotinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą viltasi, kad išsispręs ir sodų bėdos – pastarosios teritorijos jau anksčiau identifikuotos kaip didžiulės teršėjos. „Su nuolat soduose gyvenančiais žmonėmis neturime problemų – jie moka gyvenamiesiems namams taikomą tarifą (55,03 € per metus), atliekas kaupia individualiuose konteineriuose, kuriuos tuštiname pagal nustatytą grafiką. Deja, sezoninių sodininkų problema didesnėje dalyje bendrijų išlieka, nes ne visur galima pastatyti bendruosius (1 m³) konteinerius. Tam leidimo neduoda pirmininkai“, – aiškina VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus.

Anot įstaigos vadovo, Savivaldybė neturi teisės soduose savavališkai statyti konteinerių, nes tai juridinį statusą turintys subjektai. Konteinerių statymo vietos derinamos su bendrijų vadovais, jiems paprašius, konteineriai perkeliami į kitas vietas. R. Martinkus neneigia, kad tankiai namais apstatyti sodai probleminiai: trūksta laisvų plotų konteineriams išrikiuoti, o šiukšliavežiai prakaituoja sukinėdamiesi po klaidžias ir siauras sodų gatveles. „Turime bendrijų, kurios dėl netvarkos aplink konteinerius jų raštiškai atsisakė. Tokių sodų nariai pas mus ateina pikti, kad „Gargždų švara“ liepia apmokėti sąskaitas, bet atliekų nesurenka. Mes atliekas vežtume dažniau, paisytume visų norų, jei tik pirmininkai bendradarbiautų“, – tikina R. Martinkus.

Siūlo deklaruoti

VšĮ „Gargždų švara“ viena ryžtingiausių bendrijų vadiną „Dituvos“ sodus Priekulės seniūnijoje. Nors jie tuo pačiu ir probleminiai. „Bendrijoje stovi 82 bendrieji 1 m³ konteineriai, juos, kaip ir „Putino“ bendrijoje, vežame 8 kartus per mėnesį – 4 kartus dažniau nei numatyta. Bendrija samdo savo transportą, kuris surinkinėja išmėtytas šiukšles, fotografuoja ar filmuoja nedrausmingus šiukšlintojus. Padėtis „Dituvoje“ ženkliai pagerėjo pasikeitus pirmininkui. Naujasis ryžtingai kibo į darbus ir įvedė tvarką“, – bendriją gyrė R. Martinkus.

Pavyzdingiausios šiuo metu bendrijos – „Šernai“ Žiaukų kaime (Dovilų sen.) ir „Vyšnelė“ Kalnuvėnų kaime (Sendvario sen.). Pasinaudodamos juridiniams asmenims galima atliekų deklaravimo teise, bendrijos deklaruoja faktinį atliekų kiekį. Kaip jį apskaičiuoti? „Šernuose“ kiekviena bendrijos gatvelė įsigijo bendrą individualų atliekų konteinerį (120 l arba 240 l) ir atliekas sezono metu meta į jį. Vežimo dieną šie nuosavi konteineriai išvežami prie kelio ir šiukšliavežė juos ištuština. Bendras atliekų kiekis sumuojamas, o bendrijai išrašoma sąskaita už visus metus. Taigi jei žiemą sode tikrai niekas nesilankė ir nešiukšlino, sodininkai moka mažiau. „Tokių sodų nariai įprastą 79 Lt (22,88 €) rinkliavą pernai susimažino perpus. Tik čia riziką prisiima bendrijų pirmininkai, nes sąskaita už deklaruotą atliekų kiekį išrašoma bendrijos vardu. Pirmininkas įsipareigoja padalinti sumą visiems sodininkams ir vėliau šiuos pinigus iš jų išsireikalauti“, – pasakojo R. Martinkus.

„Vyšnelėje“ yra 52 sodų sklypai, „Šernuose“ sezoninių sodininkų yra 655. Atliekų dek­laravimo tvarka intensyviai domisi antri pagal dydį sodai rajone „Vaiteliai“ – čia yra 2 698 sklypai, iš kurių gyvenami – vos 350.

Situacija „Vaiteliuose“ kardinaliai pasikeitė valdybos pirmininku tapus Rimtautui Aniuliui. Keičiasi ne tik atliekų tvarkymo rezultatai, bet ir stotelių, gatvių bei kiti soduose ilgai nespręsti reikalai.

• Daina BARONIENĖ, sodininkų bendrijos „Šernai“ pirmininkė:

  – Atliekas pirmą kartą deklaravome pernai. Tai buvo tarsi pirmas blynas, kurį ilgai kepėme, kad neprisviltų. Mūsų sodų teritorijoje nėra bendros aikštelės, todėl arti sklypų pastačius kubinius konteinerius, čia pat reikėtų pastatyti ir prižiūrėtoją. Kitu atveju bendrija virstų sąvartynu. Nusprendėme, kad kiekviena sodų gatvelė įsigys vieną bendrą konteinerį. Tokioje gatvelėje dažniausiai yra 7–8, kartais ir 20 sklypų. O kur mažiau šeimininkų, ten daugiau tvarkos. Kaimynai patys susitaria, prie kurio namo stato konteinerį, kur jį laikyti per žiemą ir pan.

  Žinojome, kad vežėjai sodininkų neaprūpins konteineriais, todėl nesibarėme ir nusprendėme investuoti patys. Vienas konteineris kainavo 85 Lt, jų įsigijome 30. Kiekvienam sklypo savininkui tokia investicija atsiėjo nuo keliolikos iki kelių litų. Už praėjusius metus iš „Gargždų švaros“ gavome maždaug 26 000 Lt sąskaitą, kurią išdalinome 657 negyvenamų sklypų savininkams. Vienam metinis mokestis siekė 39,57 Lt vietoje 79 Lt. Deklaravimo tvarka yra pliusas administratoriams ir sodininkams, tačiau bendrijai tai lyg nuospauda. Šiandien dar nesame surinkę iš savo narių visos sumos, nes vieni iš principo prieštarauja rinkliavai, kiti teigia vis dar nežinantys apie mokestį. Didžiausias darbas yra įkalbėti žmones.

  Mūsų pavyzdys sudomino šalia esančią „Minijos“ sodininkų bendriją, sulaukiau ne vieno žmogaus skambučio. Pirmininkui siūliau pagalbą, galėtume parodyti, kaip pildyti deklaracijas. Kol kas atsako iš jų pusės nėra.

• Tadas VAITKUS, „Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas:

  – Kitų sodininkų bendrijų pirmininkams mano nuomonė gali nepatikti, negražu taip apie kolegas kalbėti. Bet pasakojimai, kad sodininkai savo šiukšles iš sodo išsiveža į namus, tėra pasakėlės.

  „Dituvos“ soduose yra 6 350 sklypų, ne sezono metu nuolat gyvena apie 3 000 deklaruotų gyventojų ir dar apie 1 000 nedeklaruotų. Sezono metu (balandžio–spalio mėnesiais) nuolat gyvena apie 15 000 žmonių. Dabar bendrose teritorijose esame pastatę 82 kubinius konteinerius ir vieną stambiagabaritėms atliekoms, kurį vežėjai tuština kas antrą dieną.

  Apgaučiau jus sakydamas, kad pas mus viskas gerai. Problemų su šiukšlintojais tikrai turime. Pavyzdžiui, randame į buitinių atliekų konteinerį sugrūstą fotelį, taigi atliekas žmonės ima krauti aplink. Bendrija turi sunkvežimį ir samdo du darbininkus, kurie apvažiuoja šiukšlių aikšteles ir surenka išmėtytas atliekas ar statybines medžiagas. Taip pat turime keturias aikšteles, kuriose, pranešę gaisrininkams, deginame prie konteinerių vis sukraunamas šakas. Žmonės į plastmasinius konteinerius mėgsta supilti karštus pelenus, todėl konteineriai vis užsidega.

  Tvarką bendrijoje įvesti padeda aplinkos tvarkymo mokestis. Kiekvienam nariui per metus privaloma mokėti po 13 eurų (anksčiau 50 Lt) mokestį. Pakalbėję su sodininkais sutarėme, kad nuo mokesčio atleisime, jei jie patys tvarkys savo aplinką, neterš. Su tokia sąlyga sutiko beveik visi.

  Šalia esanti bendrija atsisakė konteinerių ir akivaizdžiai matome, kad nuo tokio sprendimo kenčia „Dituva“ – šiukšles žmonės veža pas mus. Dėl to manau, kad pirmininkus reikia šviesti, aiškinti, kad bendruosius konteinerius galima gauti nemokamai. Vyresni pirmininkai galbūt patingi, kiti ginasi neturintys lėšų. O iš tikrųjų viską galima padaryti.

• Vaclovas SIMUTIS, sodininkų bendrijos „Gargždelė“ pirmininkas:

  – Bendrųjų kubinių konteinerių pas mus nėra. Sukviečiau bendrijos narių susirinkimą ir žmonės nusprendė atsisakyti vasarą prie jų knibždančių žiurkių ir smarvės. „Gargždų švara“ neduoda sodininkams asmeninių konteinerių, dėl to aš raštiškai kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir gavau atsakymą, kad konteineriais mus turi aprūpinti nemokamai. Nuo tada mano bendrijos nariams įstaiga nebekartoja, kad čia pirmininkas konteinerių neduoda. Jei žmogus sode negyvena ir atsiveža pieno pakelį, braškę nuvalo, tai tas šiukšles išsiveža. Mokėti atliekų mokestį jiems – lyg apiplėšimas. Ar gali dar kur nors būti tokia burokų šalis, kad iš sodininkų ima pinigus, bet už juos nieko nedaro? „Gargždelėje“ yra apie 340 sklypų, iš kurių apie 200 – nuolat gyvenama. Taigi lieka apie 100 sodininkų, kurie nešiukšlina, bet vis tiek turi mokėti.

  Pats nesu mokėjęs rinkliavos nei pernai, nei užpernai. Tegul įrodo, kad aš šiukšlinau. Baisu, kas darosi kituose soduose – šiukšlių ten niekas neveža. Jei aš leisiu pastatyti konteinerius ir jų niekas neveš, mane gi pakars žmonės.