Šventvakarių Ėvės atminimo sergėtoja

L. Lemežienė: „Iki vasaros pradžios parengsime turistinį maršrutą „Evės takais“.

 

Priekulėje nušvito Šventvakarių Ėvės stotis. Dar viena iš 13-os keliaujančių kultūros šviesos stočių mažosios kultūros sostinėje. Sustiprėjo dėmesys literatūros klasikei, nes šie metai – Ievos Simonaitytės jubiliejiniai metai. Priekulės bendruomenės namuose atidaryta paroda „Ieva Simonaitytė sugrįžta – 120“, o sausio 23-iąją, jubiliejaus dieną, prie memorialinio muziejaus nušvito simbolinis žibintas.

Priekuliškė G. Matusevičienė minint I. Simonaitytės jubiliejinius metus pasiūlė nieko nekainuojančią, bet kūrybišką idėją: Priekulėje leidžiant iš rankų į rankas skaityti rašytojos žymiausią romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. „Pagalvojau, jog yra daug žmonių, kurie nevaikšto į jokius renginius, kurie nesidomi informacija. O iš namų į namus keliaujanti knyga neštų žinią visiems. Sąlyga labai paprasta: knygos ištraukas galima skaityti šeimoje ar su kaimynais dvi paras. Paskui jau reikia perduoti kitiems. Registracijos knygoje liks įrašai, kas skaitė. Tai irgi miesto istorinė relikvija“, – pasakojo Grata.Prisiminimų vakaras

Priekulės bendruomenės namuose penktadienį susirinkus įvairaus amžiaus rašytojos talento gerbėjų, atminimo puoselėtojų, atidaryta paroda „Ieva Simonaitytė sugrįžta“. Buvo pristatyti I. Simonaitytės memorialinio muziejaus fondų eksponatai – fotomenininkės Onos Pajėdaitės fotonuotraukos. „Bet tik trečdalis jų, o dar dvi parodos veikia Gargžduose, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje ir jos filiale Priekulėje“, – akcentavo muziejaus vadovė Laima Lemežienė.

Bendruomenės namuose eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžinti arčiausiai I. Simonaitytės buvę žmonės – giminaičiai, draugai, rašytojai. Žvelgdami į nuotraukas kalbėjo ir tie, kurie buvo šalia rašytojos – pusseserės Marijos dukra Marija, priekuliškė, ir tie, kurie su didžiąja Ieva susipažino iš kūrinių. Jaukus ir šiltas buvo šis prisiminimų vakaras. Jame dalyvavo Šilutės etnografinis ansamblis „Ramytė“, pateikęs savitą programą. Iš I. Simonaitytės kūrinių išrinktus meniškai pavaizduotus svarbiausius žmogaus gyvenimo momentus jo dalyviai atskleidė per dainas, giesmes ir šokius.

Rašytojos gimimo dieną Priekulėje, prie I. Simonaitytės memorialinio muziejaus, nušvito simbolinis žibintas, dekoruotas jos nuotraukomis, rankraščių faksimilėmis. Jis švies visus metus.

Netikėtu sumanymu pradžiugino Priekulės naujakurė Grata Matusevičienė – pasiūlė projektą „Keliaujanti knyga“. Pirmadienį per rašytojos gimtadienį muziejuje pradėti romano „Aukštujų Šimonių likimas“ skaitymai. „Knyga keliaus į priekuliškių namus. Juose užsibus dvi paras ir pagal sudarytą žemėlapį keliaus pas kaimynus. Gražus sumanymas paskatinti vėl skaityti I. Simonaitytę“, – kalbėjo L. Lemežienė.

Pažadintas dėmesys

L. Lemežienė patikino, jog 2017-uosius paskelbus I. Simonaitytės atminimo metais, dėmesys rašytojai padidėjo. Ir ne tik mokytojų, kurie džiaugiasi jos kūrybą grąžinus į mokyklas. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje pradėjo skaitmeninti I. Simonaitytės kūrinius.

Šiemet muziejuje lankėsi 10 organizuotų grupių. Netyla telefonas – sezonas prasidėjo ne gegužę, kaip įprastai, bet sausį. „Registruojasi į muziejaus edukacijas, – pasakojo L. Lemežienė. – Antai vasario pradžioje atvyks grupė iš Šilalės gimnazijos. Besiregistruojantieji nori apžvalginės ekskursijos su tekstų skaitymu. Garsiai skaitomas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ ir knyga vaikams „Meilutis ir Gužiukas“, kuri išleista 1967 m. Joje yra rašytojos autografas.“

Į muziejų atvyksta ir šeimos – tėvai atveža savo vaikus. Lankosi ir kiti kultūrai neabejingi žmonės. „Nebeturiu laisvadienių – reikia priimti ekskursijų grupes“, – šypsojosi L. Lemežienė, I. Simonaitytės atminimo sergėtoja Priekulėje.

Ji pasakojo, kad praėjusią vasarą, I. Simonaitytės jubiliejaus išvakarėse, vyko akvarelės pleneras „Akvajungtys“. Dailininkai, apsilankę Priekulėje ir kitose rašytojos gimtojo krašto vietose, nutapė 23 paveikslus. Jų paroda veikė Lankupiuose, Vanaguose, Drevernoje, Agluonėnuose ir pasieks Gargždus, iš ten grįš į Priekulę. Dalį savo darbų menininkai dovanojo muziejui.

Du susitikimai su rašytoja

„Tave turbūt angelas atnešė saugoti šio namelio“, – šie M. Skrabs ištarti žodžiai sušildė L. Lemežienės sielą.

Ji du kartus mačiusi gyvą Ievą Simonaitytę. Vieną kartą vaikystėje, kai dar nebuvo skaičiusi jos kūrinių. „Vasarą su grupele bendraamžių eidama Vingio gatve pro vasarnamį, kieme pamačiau rymančią rašytoją. Ir jaunystėje, studijuodama Klaipėdos konservatorijoje Menų fakultete. Čia vyko susitikimas su I. Simonaityte. Aš jos paprašiau autografo – pasirašė romane „Vilius Karalius“, – pasakojo pašnekovė.

1978 m. atvykusi į Priekulę įsidarbinti, prasilenkė su rašytoja, kuri išvyko į Vilnių ir jau niekada nebesugrįžo. Po rašytojos mirties restauratoriai pritaikė vasarnamį ekskursantams – jis buvo atidarytas 1984 m. L. Lemežienė jos atminimą čia puoselėja nuo 1980 m.

Savo vasarnamyje netoli Minijos vingio I. Simonaitytė praleido 18 vasarų. Jame išsaugotas autentiškumas: tebėra viskas, kaip ir jai gyvenant. Tebėra visi baldai, buities daiktai, dovanoti suvenyrai, paveikslai, asmeninė I. Simonaitytės Priekulės biblioteka. Didžioji dalis jos knygų saugoma nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, sostinėje, dalelė – Maironio muziejuje Kaune.

Nuo muziejaus atidarymo jame atliktas tik kosmetinis remontas. O laikas negailestingas: per tiek metų potvyniai išgraužė pamatų smėlį. „Dabar rengiamas muziejaus atnaujinimo darbų projektas. Laukiame, kada jis bus įgyvendintas, – kalbėjo L. Lemežienė. – Svarbiausia išsaugoti kuo daugiau autentiškumo – nepadaryti ką nors ne taip.“


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė:

    – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendromis lėšomis parengtas I. Simonaitytės memorialinio muziejaus kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektas. Departamentas 10 200 eurų finansavo tvarkybos darbų projektą su tyrimais, o Savivaldybė skyrė 14 900 eurų kapitalinio remonto projektui su ekspertizėmis. Projekto rengimui iš viso skirta 25 100 Eur. Projektavimo darbus organizavo VĮ „Lietuvos paminklai“. Neseniai Administracijos direktoriaus įsakymu techninis projektas patvirtintas.

    Darbų vertė – 228,80 tūkst. eurų. Bus atkurta šio kultūros paveldo objekto stogo gegninė konstrukcija, keičiama stogo danga, išsaugant čerpių dangos tipą, keičiamas apskardinimas, atkuriama medinė terasa, remontuojami mediniai laiptai į mansardą, svetainės ir valgomojo sienų tinkas, pastatas apšiltinamas. Finansavimas planuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, pateikiant paraišką. Darbus pradėti planuojama 2018 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content