Triukšmadariams – didesnių baudų apynasris

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, triukšmas yra viena iš didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių žmonių sveikatai. Lietuvoje iki šiol taikytos baudos už viešosios rimties trikdymą jau atvirai vadinamos juokingomis, tad Seimas susizgribo jas didinti. „Banga“ domėjosi, ar Klaipėdos rajono gyventojai taip pat dažnai kenčia nuo triukšmadarių, kokios vietos yra problemiškiausios.

Trikdo ir masažinių vonių garsai
Dėl viešosios rimties trikdymo 2022 metais Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius surašė 5 administracinių nusižengimų protokolus. Buvo nubausti asmenys, kurie vykdė statybos darbus butuose apie tai iš anksto nepranešę ir neinformavę.
„2022 metais buvome gavę vieną pranešimą dėl triukšmo sodininkų bendrijoje, tačiau nepavykus nustatyti fakto, administracinė teisena nebuvo pradėta“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė.
Ji pasakojo, kad per jos darbo laiką, t. y. per dvejus paskutinius metus, skambino keletas asmenų dėl triukšmo soduose arba privačiuose namuose – dėl leidžiamos muzikos ar įrenginių (pavyzdžiui, kondicionierių ar masažinių vonių, džiakuzi) skleidžiamų garsų nakties metu. Viešosios tvarkos skyriaus darbo laikas yra darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais iki 15.45 val., dirbant savaitgaliais taip pat dažniausiai nuo 8.30 val. iki 17 val., todėl asmenys dėl šios problemos kreipiasi bend­ruoju pagalbos telefonu 112 ir į pranešimus operatyviai reaguoja artimiausias policijos ekipažas. „Kiek pranešimų dėl triukšmo gauna policija, informacijos neturime. Mano nuomone, šios vietos ir yra problemiškiausios: sodininkų bendrijos bei naujakurių kvartalai“, – sakė G. Bajorinienė.

Skundžiasi dėl motorolerių, motociklų
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė „Bangą“ informavo, kad išfilt­ruoti, kiek tiksliai Klaipėdos rajono gyventojų į policiją kreipėsi dėl triukšmo, nėra galimybės – tokio pobūdžio pranešimai, kaip triukšmas, smurtas, namo ir bendrų naudojimo patalpų ar viešųjų erdvių niokojimas ir t. t. fiksuojami kaip galimi viešosios tvarkos pažeidimai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, per 2022 m. dėl įvairaus pobūdžio galimų viešosios tvarkos pažeidimų Klaipėdos rajone buvo gauti 542 pranešimai, pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas (pagal Baudžiamojo kodekso 284 str.). Palyginti – per 2021 m., pranešimų buvo 484, ikiteisminių tyrimų – 6.
Pasak Klaipėdos rajono policijos pareigūnų, dažniausiai Gargždų gyventojai skundžiasi dėl Klaipėdos gatve važiuojančių transporto priemonių (motorolerių, motociklų) skleidžiamo triukšmo ir dėl tarp daugiabučių įrengtose sporto aikštelėse sportuojančių ir besibūriuojančių asmenų šūksnių.
Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos, nuobaudos už LR triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus yra pakankamai didelės, ypač už padarytą pakartotiną nusižengimą: „Manau, kad, padidinus nuobaudų dydį, tai būtų drausminanti priemonė potencialiems pažeidėjams. Bet, kaip ir minėjau, mūsų rajone Viešosios tvarkos skyrius Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių pažeidimų per pastaruosius metus neužfiksavo, todėl ir didinti nuobaudas nėra tikslinga.“

Keliskart didesnės
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodeksas draudžia viešosios rimties trikdymą. Jis apibrėžiamas kaip šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais apa­ratais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Dabar už tokį viešosios rimties trikdymą numatytos baudos nuo 20 iki 80 eurų, o pakartotiną nusižengimą – nuo 80 iki 300 eurų. Vyriausybė siūlo, kad minimali bauda už tokį nusižengimą būtų didinama iki 80–200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų. Pakartotinių nusižengimų baudos siektų iki 400 eurų. Vyriausybė trečiadienį patvirtino išvadas dėl kodekso pataisų, jos bus perduotos tolesniam svarstymui Seime. Parlamentui jas priėmus ir prezidentui pasirašius pataisas, jos įsigaliotų iš karto po paskelbimo.

Tai įdomu

• Estijoje už bendrųjų elgesio viešose vietose reikalavimų pažeidimą baudžiama bauda iki 400 eurų arba areštu. Juridiniai asmenys už tokį nusižengimą baudžiami bauda iki 2 tūkst. eurų.
• Lenkijoje už rimties, viešosios tvarkos, nakties poilsio trikdymą šūksmais, triukšmu, signalizavimu ir kitais būdais ar skandalo sukėlimą viešoje vietoje baudžiama areštu (nuo 5 iki 30 dienų), laisvės apribojimu 1 mėnesiui (asmuo, kurio laisvė apribota, negali be teismo sutikimo keisti gyvenamosios vietos, turi nemokamai atlikti kontroliuojamus darbus visuomenės labui ir kt.) arba bauda (nuo 20 iki 5 tūkst. zlotų (apie 1 020 eurų).
• Latvijoje už smulkų chuliganizmą, t. y. viešosios tvarkos suardymą, pažeidžiant įprastas elgesio normas ir sutrikdant asmenų ramybę, institucijų, verslo ar kitų subjektų darbą arba keliant grėsmę savo ar kitų asmenų saugumui, skiriama bauda nuo 70 iki 500 eurų.
• Vokietijoje administracine bauda iki 5 tūkst. eurų baudžiama už triukšmavimą, kuris kelia reikšmingų nepatogumų visuomenei ar kaimynystei ar gali būti žalingas kitų asmenų sveikatai, jeigu triukšmaujama be pagrįstos priežasties, neleistinai smarkiai ar nereikalingai smarkiai pagal esamas aplinkybes.

KOMENTARAS

Sendvario seniūnė Karina NOVIKOVA: „Sutinku, kad viena iš prevencinių priemonių yra baudų sumų kėlimas, tačiau, manau, viskas priklauso nuo pačių žmonių požiūrio, draugiško ir etiško elgesio kaimynų atžvilgiu.
Dažniausiai žmonės, gyvenantys bendrijose arba bendruomenėse, tikrai bendrauja vieni su kitais ir net draugauja, todėl vienas iš pavyzdžių, padedančių išvengti konflikto, perspėti kaimynus, kad tam tikrą dieną vyks šventė ir gali būti truputėlį triukšminga.
O jei sekmadienį kaimynas pradeda šienauti nuo 8 ryto arba vyksta statybos, kai dar daugelis miega, čia jau kita situacija. Pastaroji, manau, pagerėtų, jei vėlgi būtų kitoks bendruomenių, bendrijų požiūris, kaip reikia elgtis tam tikromis valandomis.
Žinoma, viskas yra aprašyta teisės aktuose, bet daugelis žmonių tiesiog nesidomi, nežino arba apskritai nėra linkę elgtis pagal įstatymus ar tiesiog moralines nuostatas. Tad vienas iš būdų išvengti netinkamo elgesio – daugiau informuoti gyventojus.
Aišku, situacija visiškai keičiasi, kai šalia gyvenamųjų namų yra, pavyzdžiui, nuomojamos patalpos šventėms, pirtis. Tuomet atsakingi nuomotojai pasirašo sutartį su nuomininkais ir aprašo sutartyje padarinius dėl triukšmo, deja, tai kartais nesuveikia. Tuomet yra kviečiama policija, skiriamos baudos.“

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.