Trukdantys želdiniai gali prišaukti svetimą pjūklą
Eismui trukdančios vešlios gyvatvorės sekina net tik gyventojų, bet ir seniūnų kantrybę. Iš privačių sklypų išsikerojusios šakos neretai užstoja pėsčiųjų takelius ar dar blogiau – kelio ženklus, gatvių pavadinimus. Į pastabas šakų šeimininkai reaguoti nėra linkę, mat vešlūs želdiniai yra puiki apsauga nuo dulkių, garso ar net akių. Imtis veiksmų juos paskatintų įdėmiau perskaityti įstatymai. Už netvarką žaliuosiuose plotuose gali tekti atsakyti civiline ar administracine tvarka.
Bando tartis gražiuoju
Seniūnijos pagal išgales tvarko žaliuosius plotus: šienauja pakeles, geni medžius, sodina naujus. Tačiau ką daryti, jei vaizdą gadinantis ir net trukdantis želdinys yra privačiame sklype? Problemą iškėlusi Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė linkusi vadovautis dar 2008 m. priimtu susisiekimo ministro raštu, reglamentuojančiu valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarką. Pastaroji numato konkrečius veiksmus – jei specialistai nustato, jog želdiniai trukdo eismui, savininkas privalo juos nugenėti. Jei per skirtą terminą tai nepadaroma, darbus gali inicijuoti pats infrastruktūros valdytojas. Anot L. Kuprienės, tokia oficiali tvarka leistų išsikerojusius privačius želdinius rėžti šalin, bet nesinori konfliktuoti su gyventojais. „Stengiuosi tartis gražiuoju. Dažnai važiuodama pro gyvenvietes net sustoju, pakalbinu šeimininkus ir paprašau susitvarkyti augalus. Ypač nesaugu, jei želdiniai išplitę į sankryžas ir reikia automobiliu išlįsti kone į pusę kelio. Dažnai gyvatvorės užstoja pėsčiųjų takelius, todėl neišvengiamai reikia žengti į važiuojamąją kelio dalį“, – patirtimi dalijosi L. Kuprienė. Deja, dažniausiai sendvariškiai į gražius raginimus atšauna, jog tvarkysis tada, kai vietinės reikšmės gatvelėse atsiras asfaltas, kai nedulkės, nebus triukšmo.
Įstatymai – tvarkdarių pusėje
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus nusistebėjo, esą privačių želdinių problema jo vadovaujamame skyriuje niekada nebuvo kelta. Apie tai, kad seniūnai skųstųsi eismui trukdančiais privačiais medžiais, jis negirdėjęs. Anot vedėjo, vienintelė Gargždų seniūnija kelio ženklų priežiūrą pagal sutartį yra patikėjusi privačiai įmonei. „Kitoms seniūnijoms tai, matyt, buvo neaktualu. Seniūnai žadėjo kelio ženklus prižiūrėti patys“, – teigė jis.
Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys šį faktą patvirtino. Anot jo, būtent seniūnai atsako už kelių ženklinimą ir tai, kad želdiniai netrukdytų matomumui, juolab saugiam eismui. Jis prisiminė neseną rajono policininkų patirtį, kai į pareigūnus buvo kreiptasi dėl kaimyno savivalės – neva šis išpjovė dalį privačių želdinių. Į teismą persikėlusios istorijos atomazga visgi buvo tvarką dariusio kaimyno naudai. „Civilinio kodekso 4.42 straipsnis numato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tai aiškiai reiškia, kad esant reikalui privačius želdinius galima apgenėti. Tačiau baudų už negenėjimą įstatymai nenumato“, – patikslino E. Kuturys.
Atstumai – reglamentuoti
Baudos fiziniams ir juridiniams asmenims gresia tuo atveju, jei želdiniai pasodinti nesilaikant Statybos techninio reglamento. Šis numato, kad krūmai ir gyvatvorės negali būti arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo, o žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m atstumu. Kiti medžiai sodinimo metu turi būti nutolę 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, šeimininkui gresia 14–57 Eur bauda. Baudos numatomos ir už tai, jei želdiniai pasodinami valstybinėje žemėje, o taip, anot E. Kuturio, irgi nutinka. Nepatenkinti kaimynai ne kartą tokius pažeidėjus įskundė, tad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai baudų už ne vietoje pasodintus želdinius kartas nuo karto skiria. Sudėtingiau aiškintis atvejus, kai želdiniai kieme stūkso porą dešimtmečių ir yra sodinti prieš reglamentuojant tvarką. Tokiais atvejais kaimynams siūloma konfliktą spręsti teisme civiline tvarka. Esą jeigu seniūnai kreiptųsi į skyrių ir prašytų pagalbos drausminant želdinių savininkus, Viešosios tvarkos skyrius reaguotų.
Medžiai ir krūmai veisiami taip:
- medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais;
- medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų;
- medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių;
- medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų;
- krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų;
- gyvatvorės – sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m.
