Uostamiesčio įmonės stipendija – jaunai mokslininkei, tarp nominantų – ir gargždiškė

Aštuntą kartą suorganizuotame „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse 4 000 Eur atiteko jūrinį pasaulį tyrinėjančiai jaunajai mokslininkei iš Telšių Gretai Gyraitei. Finale dėl klaipėdiečių ir komisijos simpatijų varžėsi Eimantas Reliuga, Kasparas Petkus, Emilija Lendraitytė, Greta Gyraitė ir Kornelija Mažionytė. Uostamiestyje vykusiame renginyje dalyvavęs penketas – verslus, savanoriaujantis, besirūpinantis jautriomis socialinėmis grupėmis, kalbantis apie ekologiją, įnešantis svarbų indėlį į mokslą, jūrinio gyvenimo vystymą.

Dėl taršos daroma nepakankamai 

G. Gyraitė – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doktorantė, 7 tarptautinio lygio mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė. Kartu su mokslininkais iš kitų šalių ji išleido knygą „Jūros knyga: Baltijos jūros pasauliai“. 2017 m. vasarą mergina pirmoji Lietuvoje nustatė galimai patogeniškų Vibrio bakterijų buvimą Lietuvos pajūrio maudyklų vandenyse. Šiuo metu jaunoji mokslininkė dalyvauja operatyvumo reikalaujančiame projekte. „Norime išsiaiškinti, kiek plastiko taršos ateina iš pačios jūros su dumbliais, o ne iš turistų. Mes kaip budintys mokslininkai – kada jūra išmeta dumblius, tada važiuojame“, – aiškina iš Telšių kilusi Greta. Jaunosios mokslininkės nuomone, daroma daug, informuojant visuomenę apie vandens užterštumą, bet galėtų būti imamasi daugiau efektyvesnių priemonių. „Pavyzdžiui, galėtų uždrausti prekybą dušo geliais, kurie naudoja mikroplastiko daleles, nors kitose šalyse toks draudimas jau galioja. Dar pastebėjau, kad plastiko šiaudeliai ne visur pakeisti alternatyviomis priemonėmis. Tad iš tikrųjų yra kur tobulėti“, – tvirtina pašnekovė. Nors pajūrio gyventoja džiaugiasi, kad žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau informacijos ir diskusijų apie ekologiją, jai nebeaišku, ar šiuo pandeminiu laikotarpiu žmonės nori priimti mokslininkų darbą bei nuomonę ir ar išvis ja tiki. „Pastebėjusi žmonių atsisakymą skiepytis ir tikėjimą sąmokslo teorijomis, susidariau nuomonę, kad žmonės ne visai pasitiki mokslininkais. Straipsnių ir informacijos daugėja, bet yra, matyt, viena suinteresuota skaityti žmonių dalis, o kita – praleidžia“, – samprotauja Greta. 

Ateityje atostogų nenusimato 

Stipendijos laimėtoja nemano, kad skirti pinigai pernelyg pakeis bent jau artimiausią jos ateitį, tačiau tiki, kad padės vystantis kaip asmenybei ir mokslininkei. „Suma suteiks daugiau laisvės renkantis, Aštuntą kartą suorganizuotame „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse 4 000 Eur atiteko jūrinį pasaulį tyrinėjančiai jaunajai mokslininkei iš Telšių Gretai Gyraitei. Aštuntą kartą suorganizuotame „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse 4 000 Eur atiteko jūrinį pasaulį tyrinėjančiai jaunajai mokslininkei iš Telšių Gretai Gyraitei. Finale dėl klaipėdiečių ir komisijos simpatijų varžėsi Eimantas Reliuga, Kasparas Petkus, Emilija Lendraitytė, Greta Gyraitė ir Kornelija Mažionytė. Uostamiestyje vykusiame renginyje dalyvavęs penketas – verslus, savanoriaujantis, besirūpinantis jautriomis socialinėmis grupėmis, kalbantis apie ekologiją, įnešantis svarbų indėlį į mokslą, jūrinio gyvenimo vystymą. kur norėčiau save tobulinti“, – teigia laureatė. Nuolat turėdama daug mokslinės veiklos Greta apie atostogas mažai kada gali pagalvoti. Juolab kad ji taip pat yra ir aktyvi visuomenininkė, irklavimo klubo „Dangės yriai“ narė, dainuoja Klaipėdos universiteto mišriame chore „Pajūrio aidos“. Visgi, jei atrastų kiek daugiau laiko, stipendijos laimėtoja išnaudotų jį padėdama likimo nuskriaustiesiems. „Visai mano veiklai gražiai susidėliojus, aš norėčiau turbūt tęsti savanorystę Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur buvau prieš maždaug 3 metus“, – kalba G. Gyraitė. Pašnekovė, nors nedrąsiai, bet pasvajoja ir apie piligriminį žygį Camino de Santiago keliu. „Atsiradus finansinėms galimybėms, piligriminė kelionė išlieka mano siekiu ir stengsiuos palikti tam vietos kitą pavasarį“, – sako telšiškė.

 Ir dėl savęs, ir dėl kitų 

„Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse nominuotas jaunimas garsina ne tik Klaipėdos kraštą, bet ir Gargždus. Čia gimusi ir užaugusi Klaipėdos universiteto jaunoji mokslo darbuotoja, kineziterapeutė Kornelija Mažionytė, viena iš penkių konkurso finalininkių. Mergina dirba ir savo, ir kitų naudai, bet, kaip ji teigia, nesitikėjo, kad jos veikla bus pastebėta taip anksti. „Aš visada tikiu, kad jei žmonėms ką nors gero duodi, tau ir atgal sugrįžta. Bet kad taip greit sugrįš, nesitikėjau“, – juokiasi pašnekovė.
22-ejų metų gargždiškė netrukus tęs studijas Klaipėdos universitete ir sieks magistro laipsnio. Šiuo metu ji dirba su projektu „Įveikiant kliūtis vaikų reabilitacijoje nuo korekcijos link inkliuzinio bendradarbiavimo“, taip pat yra greitai pasirodysiančios metodinės knygos „Kūdikių ir vaikų raidos vertinimas“ bendraautorė. Tad didžiausias jos dėmesys – vaikams, turintiems negalią, ir jų tėvams. Ypač svarbu bendradarbiauti su pastaraisiais, kadangi jie, anot Kornelijos, pasitikintys savo jėgomis galės sėkmingiau rūpintis ir savo atžalomis. „Neįgalus vaikas yra priklausomas nuo tėvų, o jie dažnai neinformuoti, nežino, kur kreiptis ar bijo kreiptis pagalbos, net patiria psichologinę traumą. O mes, kineziterapeutai, turime skleisti žinią, kad esame ir kad galime padėti“, – pabrėžia K. Mažionytė.

 Plungiškis: ateitis priklauso ekologijai

Į finalinį „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso penketą patekęs Eimantas Reliuga – aktyvus ir verslus plungiškis, nuo 14 m. įsitraukęs į savanoriškas veiklas, ėjęs Baltųjų pirštinių regiono vadovo, Lietuvos verslo kolegijos studentų atstovybės prezidento pareigas, be to, kuria ekologišką verslą. Kaip vaikinas teigia, jo variklis – žmonių grįžtamasis ryšys, paskatinimas ir ypač galimybė prisidėti prie įvairių pokyčių. Be to, užklupus koronaviruso pandemijai stipendijos nominantas padėjo pasirūpinti vienišais žmonėmis – nupirkdavo jiems maisto, išnešdavo šiukšles. Eimantas – vienas iš finalininkų, kuriems svarbi ekologija. Plungiškis kuria įvairaus pobūdžio atributiką Klaipėdos organizacijoms. „Ateityje automobiliai važiuos elektra, o rūbai bus gaminami iš atsinaujinančių medžiagų. „Ekologija yra ateitis, – tvirtina E. Reliuga. – Investavęs šiek tiek daugiau pinigų į rūbą tu gali nusipirkti ekologišką daiktą, kuris iš esmės yra kokybiškesnis ir ilgiau tau tarnaus negu tas, kuris kainuoja pigiau, kurį apsivilksi du kartus ir taps nebenešiojamas.“ Rinkoje vaikinas mato nišą, tad sieks savo verslą plėsti ir už Klaipėdos ribų. „Laiko klausimas, kada šis verslas užaugs iki ko nors daugiau“, – sako Eimantas.

Mecenatystės svarba

Stipendija siekiama skatinti aktyvius 20–35 metų amžiaus Klaipėdos miesto ir rajono bendruomenių narius, jaunuosius menininkus, mokslininkus, iniciatyvius visuomenininkus, perspektyvius sportininkus ir kitus jaunus žmones, kuriems svarbus uostamiesčio ir viso krašto ateities kūrimas. Kaip rašoma pranešime spaudai, pagrindinis konkurso iniciatorius, įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas renginyje išskyrė mecenatystės aktualumą, ypač jauniems ir veržliems žmonėms. „Labai tikiuosi, kad ši stipendija skatina jaunųjų klaipėdiečių norą dirbti ir kurti, mokytis ir garsinti savo gimtąjį miestą“, – sakė R. Viršilas. Apie tai, kaip svarbu kurti tokios finansinės paramos kultūrą Lietuvoje, trečiadienį mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijos pristatyme Valdovų rūmuose kalbėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento teigimu, svarbu sudaryti sąlygas ir sukurti finansinius bei fiskalinius mechanizmus mecenatystės plėtrai. Kaip rašoma Prezidentūros pranešime spaudai, verslininkų bendruomenėje bręsta suvokimas, kad ypač indėlis į kultūrą yra tikroji, ilgalaikė investicija į Lietuvos dabartį ir ateitį, gausinanti socialinę bei kultūrinę gerovę ir kurianti pilietinę pridėtinę vertę.

Deividas KUBIKIS

Mindaugo AŽUŠILIO nuotrauka