Valstybė bunkerį pajūryje – į aukcioną, rajonas nesutinka

Rajono valdžia ryžtingai nusiteikusi iš valstybės institucijų atsiimti kadaise valdytą turtą – vaikų vasaros stovykloje „Žilvitis“, Karklėje, Kretingalės seniūnijoje, esantį karo laikų 78,61 kv. m bunkerį su 8 arais žemės. Nebus pagailėta ir keliolikos tūkstančių eurų, kad šis turtas nebūtų privatizuotas svetimų. Savivaldybės tarybos posėdyje nuskambėjo pasiūlymas kreiptis net į Prezidentę, nes rajono pastangos atsiimti šį bunkerį kol kas atsimuša į sieną.

Pažeis viešąjį interesą?

Jau kelerius metus Savivaldybė bando atsiimti bunkerį pajūryje, kurį valdė iki 1995 metų, kol jo neperėmė, teigiama, laikinam naudojimui Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vėliau KAM veltui iš rajono gautą pastatą perdavė valstybės Turto bankui. Dar prieš ketverius metus rajono Tarybos pavedimu Turto skyrius kreipėsi į Vyriausybę dėl šio statinio panaudos teisės suteikimo Savivaldybei. Susirašinėjimas gerokai užtruko, o 2013 m. iš valstybės įmonės „Turto bankas“ gautas atsakymas, jog numatyta šį objektą parduoti, o gautas lėšas panaudoti sostinėje esančio kariuomenės pastato remontui. Bunkerio klausimą šiemet jau du kartus svarstė rajono Turizmo taryba. Diskutuota, kad statinyje būtų galima įrengti prausyklą, tualetą arba įtraukti į lankytinų turizmo objektų sąrašą, dalyvaujant projekte „Gynybinio ir gamtos paveldo keliai“. Informaciją apie bunkerį taip pat siūlyta perduoti Karklės atlaso rengėjams.

Kad reikia skubiai spręsti buvusios karinės slėptuvės klausimą, raštu į Savivaldybę kreipėsi ir Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Anot jo, slėptuvės vietoje jokių statinių statyba nenumatyta, nėra jokių privažiavimo kelių. Tačiau, direktoriaus manymu, vis vien bunkerio privatizavimas gali sukelti būsimųjų savininkų teisinį ginčą su valstybinėmis institucijomis. „Toks vienašališkas, viešai nediskutuotas, nesuderintas nei su savivalda, nei su parko direkcija tylus valstybei priklausančių pastatų privatizavimas etnokultūros draustinyje yra viešojo intereso neatitinkantis veiksmas ir nevertintinas kaip geros praktikos pavyzdys. Jeigu pastato pirkėjai planuotų šį pastatą naudoti taip, kaip numato teisės aktai, ir neplanuotų advokatų pagalba surasti spragų teisinėje bazėje, jo vertė būtų niekinė ir visiškai nereikšmingai papildytų valstybės biudžetą“, – teigia D. Nicius.

Siūlo mainais išsipirkti

Gegužės mėnesį rajono meras Vaclovas Dačkauskas kreipėsi į „Turto banką“, kad būtų atsižvelgta į rajono interesus ir pastatas Karklės pajūryje būtų perduotas Savivaldybei. Teigiama, jog pardavus šį pastatą privatiems asmenims iškils problemų dėl privažiavimo prie jo, taip pat žmonėms gali būti apsunkintas priėjimas prie jūros. Finansų viceministrės Agnės Bagočiutės po mėnesio atsiųstame rašte teigiama, jog „Turto bankas“ neturi teisinio pagrindo perduoti požeminį punktą, o inicijuoti pakeitimus parduotino valstybės turto sąrašuose gali tik turto valdytojas – Lietuvos kariuomenė ir KAM. Ir tai būtų ne veltui – tik tuomet, kai į privatizuojamųjų sąrašą būtų pasiūlytas kitas statinys, kurį pardavus būtų gautos tokios pat pajamos.

Posėdžio metu – skambutis ministrui

Dėl slėptuvės ar požeminio punkto, kaip jį pavadino finansų viceministrė, praėjusiame Tarybos posėdyje užvirė aistros. Vieni siūlė kreiptis tiesiai į Prezidentę, kiti įžvelgė sąmokslą, esą tokiu keliu planuojama užgrobti ir privatizuoti paskutinę vaikų stovyklą prie jūros. Liberalai užmetė merui, kodėl jis negalįs susiskambinti su savo bendrapartiečiu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir susitarti dėl to nelemto bunkerio perdavimo rajonui. Meras V. Dačkauskas atkirto, kad telefonine teise neužsiiminės ir liberalų „zadanijų“ nevykdys. Vis dėlto su J. Oleku posėdžio metu buvo susiskambinta – su juo kalbėjęsis Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas perdavė Tarybai ministro žodžius – panaudokite visas galimybes susitarti dėl šio turto perdavimo. Meras V. Dačkauskas pasiūlė du variantus: dar kartą kreiptis į valstybės institucijas dėl požeminio punkto Karklėje perdavimo Savivaldybei arba išsipirkti jį už 14 000 eurų. Taryba pritarė abiem variantams – nepavykus pirmajam punktui, būtų imamasi antrojo. „Atidavę veltui, dabar išsiperkame savo turtą“, – apmaudžiai replikavo Tarybos narys Algirdas Liaudanskis.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content