Veiviržėniškių stiprybė – iš pagarbos praeičiai ir pasitikėjimo ateitimi

Stilizuotas degantis medis – Veiviržėnų bendruomenės darbo rezultatas.

Mažąja kultūros sostine tituluoti Veiviržėnai toliau stebina išskirtiniais, praeities ir dabarties samplaika alsuojančiais renginiais, kurie it perlai gula į kartų kartas jungiantį vėrinį. Iki šiol graužiasi nagus tie, kurie praleido progą dalyvauti neseniai vykusiame renginyje „Kol dega ugnis“, tačiau Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova užsimena, jog dar bus galimybių pasidžiaugti veiviržėniškių iniciatyvomis, baigiamieji Mažosios kultūros sostinės akcentai – metų pabaigoje.

Paviršių paliko nuošaly

– Panašu, jog Veiviržo slėnyje vykusio renginio „Kol dega ugnis“ dvasia iki šiol rusena veiviržėniškių ir čia apsilankiusių svečių širdyse. Kuo ši šventė buvo tokia išskirtinė?

– Mažosios kultūros sostinės ciklo renginį planavome gegužę, tačiau užklupęs koronavirusas sumaišė kortas ir šventė buvo perkelta į rudenį. Tačiau išėjo dar geriau, kartu paminėtos ir Skrabalų virtuozo R. Šilinsko pasirodymas kaip visada užkrėtė gera nuotaika. Europos paveldo dienos. „Kol dega ugnis“ – ne masinės, populiariosios kultūros renginys, jis orientuotas į mūsų šaknis, kad kiekvienas pajustų mūsų protėvių dvasią, jų išminties šviesą.

Dėl koronaviruso grėsmės siekdami skaidyti žmonių srautus, išnaudojome įvairias išpuoselėto Veiviržo slėnio erdves. Vienoje vietoje atkūrėme senovinį kaimą, į edukacijas kvietė kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Kitoje – vyko Jono Kavaliausko liaudies žaidimai, skambėjo skrabalų virtuozo Regimanto Šilinsko muzika. Veiviržėnų amatų centras kvietė ant laužo kepti Piemenėlių duonelę. Erdvės Veiviržėnų kultūros centro direktorė L. Netalimova, dizaineris-maketuotojas Marius Kakta, renginių organizatorė Irena Juciuvienė ir meno skyriaus vedėja, projektų vadovė Neringa Žemgulienė.pakako ir lankininkų klubui „Fenikso plunksna“. O prie piliakalnio, senojo ąžuolo, visus traukė į trombonininko, kompozitoriaus Vytauto Pilibavičiaus ir atlikėjos Rasos Serra pasirodymus. Prie piliakalnio ypatinga atmosfera. Nereikėjo nei dekoracijų, nei išskirtinio apšvietimo, pakako tiesiog būti ir pajusti, kaip virpuliukai bėgioja po kūną. Piliakalnis, ilgaamžiai medžiai akimirksniu perteikia praeities didybę, protėvių palikimą.

Vėliau persikėlėme prie didžiosios scenos, kur vyko Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

Stichijų dermė

– Renginyje buvo keturių stichijų – oro, žemės, vandens ir ugnies – simbiozė. Ar ši gamtos harmonija atsispindi ir vietos bendruomenės gyvenime?

– Šventės pabaigoje suliepsnojo stilizuotas medis, o vakarą baigė ugnies virtuozai Piemenėlių duonelės kepimas viliojo ne vieną.„Viduramžiai LT“, kurie žiūrovus pakerėjo šviesos ir ugnies misterija. Minėtą stilizuotą medį pagamino vietos bendruomenė. Svarstėme, galbūt daryti iš šiaudų, tačiau tai jau įprastas variantas, tad atsigręžėme į medį. Liepsnojantis stilizuotas medis – aliuzija į gyvybės medį, į tai, jog viskas sukasi ratu, kiekvienas iš mūsų esame tik maža istorijos dalelytė, todėl galimybę gyventi turime priimti kaip didžiulę dovaną. Gyvendami harmonijoje, jausdami gamtą ir vienas kitą galime daug nuveikti. Bendromis pastangomis išpuoselėtas Veiviržo slėnis – puikus to įrodymas.

Mes labai džiaugiamės, kad renginyje „Kol dega ugnis“ lankėsi ne tik vietos gyventojai, ne tik rajono, bet buvo atvykusiųjų ir iš Kauno, Jonavos, Klaipėdos. Žmonėms malonu prisiliesti prie praeities, pajusti baltiškosios kultūros atspindžius net XXI a.

Kai į Mažąją kultūros sostinę buvo atvykusi ir Lietuvos radijo komanda, jie teiravosi apie mūsų darbą, vietos bendruomenę. Laidai pasibaigus jau prie kavos puodelio perklausė, ar išties kultūros centras, seniūnija, bendruomenė, Amatų centras, biblioteka dirba kaip komanda. Dar kartą su šypsena patikinau, jog neturiu pagrindo meluoti, jiems tai buvo maloni staigmena, kad vietos gyventojai taip aktyviai puoselėja viešąsias erdves, įsilieja į kultūrinį gyvenimą.

Užbaigs svajodami

– Kokie bus baigiamieji Veiviržėnų, kaip Mažosios kultūros sostinės, renginių akcentai?

– Užbaigsime ketvirtuoju renginių ciklu „Svajokim kartu“, taip pat dar laukia vaizdo konferencija apie Veiviržėnų istoriją. Kalbinsime istorikus, savo sričių profesionalus, susijusius su Veiviržėnais. Kol kas viską planuojame, taip pat akylai stebime pasaulinę bei Lietuvos situaciją dėl koronaviruso. Ketinome konferenciją daryti su žiūrovais, tačiau jau aišku, kad viską filmuosime ir transliuosime. Kita vertus, vėlgi gal ir gerai, dabar vaizdo medžiaga liks įamžinta ateities kartoms.

Mažosios kultūros sostinės renginiai finansuojami Kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių