Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejuje – vertingi dokumentai
Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo 104-osioms metinėms – norisi priminti, kokia unikali medžiaga surinkta ir eksponuojama nuo 2000 metų Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejuje. Jam tuo metu vadovavo mokytoja Irena Urbonienė.
Nuotraukos ir dokumentai iš Vasario 16-osios Akto signataro, diplomato Jurgio Šaulio gyvenimo pradėti rinkti Juozapo Paliako, buvusio „Veiviržos“ kolūkio pirmininko. Jo iniciatyva iš J. Šaulio dukters Birutės Šaulytės-Čečkus gautos dvi dalys Jurgio Šaulio dienoraščių kopijų: I dalis 1915 m. spalio 8 d.–1933 m. gruodžio 31 d., 359 psl.; II dalis 1934 m. sausio 1 d.–1939 m. rugpjūčio 31 d., psl. 359–694.
Vertingas Vykinto Paliako, buvusio jaunojo kraštotyrininko, referatas, rašytas 1998 metais, kur pateikiama tėvo Juozapo Paliako surinkta autentiška medžiaga, bei Birutės Šaulytės dovanotos originalios nuotraukos. Juozapas Paliakas savo pavyzdžiu sūnų mokė tikėti, kad turime ką saugoti ir kad reikia saugoti, nes be praeities nėra nei dabarties, nei ateities. Šio darbo rašymas, medžiagos kaupimas, jos sisteminimas buvo Vykinto maža kelionė į praeitį, tai buvo tėvo pamokos sūnui. Tą darbą Vykintas pristatė respublikiniam kraštotyrinių darbų konkursui.
Įsitikinęs, kad Jurgio Šaulio atminimo dokumentais tinkamai rūpinamasi gimnazijos muziejuje, nuo 2004 m. vertingus dokumentus, susijusius su Jurgio Šaulio gyvenimu, muziejui dosniai dovanojo ir šviesaus atminimo Česlovas Tarvydas, Jurgio Šaulio sesers Onos Šiaulytės-Tarvydienės sūnus. Net asmeninius Jurgio Šaulio daiktus: Lietuvos piliečių draugijos Berlyne 1938 m. gruodį dovanotą metalinį dubenį – taurę, apdovanojimo kryželį su 1430–1930 m. data, miniatiūrinę suvenyrinę knygutę su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu ir vertingiausią eksponatą – Jurgio Šaulio vardo gimnazijai suteikimo proga 2013 metais oficialiai įteikė signataro bičiulio dailininko Jono Mackevičiaus 1929 metais tapytą Jurgio Šaulio portretą.
Apie šio portreto tapymą randame įrašą ir Jurgio Šaulio dienoraštyje, kuriame jis valandų tikslumu aprašo savo kasdienius darbus. Su Europoje garsiu lietuvių dailininku Jonu Mackevičiumi J. Šaulys susipažino Kaprio saloje, į kurią atvyko 1929 metų kovo pabaigoje. Dienoraštyje užfiksuoja dailininko biografinius faktus ir iš jo nuperka 12 paveikslų už 7000 lirų.
„1.IV.1929 šiandien pradėjo mane portretuoti p. Mackevičius. Pirm to buvo rengimos: fotografavimas, pozos ieškojimas. 6.IV. Šiandien popiet mano portretas tapo baigtas. Regis, bus neblogas.“ Dr. J. Šaulio dienoraščio I dalis, psl. 70.
Klaipėdos universiteto profesorė R. Bončkutė tyrė Jurgiui Šauliui rašytus laiškus, tyrimą apibendrino darbe, kuris išspausdintas knygoje „Res humanitaria XIX“, 2016 m. išleistoje Klaipėdos universiteto tik 150 egzempliorių tiražu. Rašytojų Vydūno, Bitės, Lazdynų Pelėdos laiškai, rašyti J. Šauliui, papildo signataro asmenybės bruožus, kurių nebuvo biografijose. Lazdynų Pelėda jį vadino poetiškos sielos draugu, patarėju, jai J. Šaulys buvo svarbiausias jos gyvenime žmogus. Bitei – svarbiausias jos kūrybos ir veiklos ekspertas. Vydūnas J. Šaulį laikė didžiausiu autoritetu lietuvių kalbos ugdyme, nes tuo metu jis bene geriausiai mokėjo lietuvių kalbą. Graži bendrystė siejo Vydūną ir Jurgį Šaulį: signataras redagavo visus Vydūno raštus, paskatino rašytoją domėtis Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos istorija, o Vydūnas redagavo vokiečių kalba parašytą Jurgio Šaulio disertaciją. Darbe yra daug įdomių faktų, kurie gali papildyti lietuvių k., istorijos mokymo turinį.
2018 metų spalio mėnesį Veiviržėnus aplankęs profesorius Liudas Mažylis gimnazijos muziejui padovanojo savo leidinį „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas 1917–1918 m. Dokumentų rinkinys“ (Kaunas, 2018).
Su dienoraščio kopijomis, išsaugota vertinga dokumentine medžiaga, minėtomis knygomis ir nuotraukų originalais galima susipažinti atvykus į Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejų.
Muziejininkė Valdonija KARALIŪNIENĖ
