Vėžaičių kultūros centro renginių ciklas sugrąžino dvaro dvasią

Vėžaičiuose jau penktąjį kartą įtaigiai atgijo dvariško gyvenimo tradicijos. Kultūros centras, įsikūręs unikaliame grafų Volmerių dvaro paveldo pastate, šįmet savo tradicinį renginį išaugino į solidų dviejų dienų ciklą. Šį dvariškos kultūros puoselėjimo renginių ciklą finansavo bei pagrindiniu rėmėju tapo Klaipėdos rajono savivaldybė. Jubiliejinė programa sujungė gilias istorines įžvalgas mokslinėje konferencijoje ir elegantišką Volmerio vakarienę, kurią lydėjo išskirtinė kultūrinė programa bei gastronominės išmonės kupini patiekalai.

Istorinė konferencija – įdomūs pranešimai

Renginių ciklas prasidėjo liepos 10 d. Vėžaičių kultūros centre surengta istorine konferencija, skirta giliau pažinti Vėžaičių krašto praeitį, Žemaitijos dvarų kultūrą bei Volmerių giminės palikimą. Renginio svečius maloniai nuteikė sukurta dvariška aplinka: dalyvius pasitinkantys Kultūros centro darbuotojai, persikūniję į dvariškius, gėlių puokščių kompozicijos, fotografavimosi sienelė su įspūdingais Volmerio dvaro baltaisiais vartais.

Prasmingą konferencijos tematiką  akcentavo  Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemeras Vytautas Butkus, rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Vėžaičių seniūnas Rolandas Bernotas.

Renginio pradžią pažymėjo ir dviejų įdomių parodų pristatymas: lankytojai galėjo išvysti Kretingos muziejaus kilnojamąją Napoleono Ordos litografijų parodą „Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne“ bei Žemaičių muziejaus „Alka“ XIX a. leidinius ir žurnalus.

Konferencijoje pranešimus skaitė žinomi Lietuvos istorikai ir kultūros paveldo tyrinėtojai:

Egidijus Miltakis – istorikas, pristatęs paskaitą „De Polentos Vėžaičiuose: Volmerių prievardžio mįslė“, kurioje gilinosi į giminės kilmės paslaptis, dr. Marius Daraškevičius – žymus architektūros istorikas ir architektas, atskleidęs Žemaitijos dvarų valgomojo kultūros subtilybes bei porceliano tradicijas, Marius Mockus – Gargždų krašto muziejaus muziejininkas-istorikas, aptaręs dvarų ūkinį gyvenimą bei bitininkystės paveldo svarbą. Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių saugotojas ir kuratoriusRaimundas Petrikas kartu su kolegomis analizavo dvarų nacionalizacijos istoriją bei muziejų vaidmenį išsaugant išlikusį kultūros paveldą.

Pirmosios dienos kulminacija tapo pamėgta ir laukiama teatralizuota ekskursija „(Ne)išgalvotos grafų Volmerių istorijos“. Jos metu Vėžaičių kultūros centro darbuotojai ir saviveiklininkai, persirengę autentiškais dvaro drabužiais, įsikūnijo į grafų šeimos narius, dvariškius, leisdami ekskursantams tiesiogiai prisiliesti prie praeities kasdienybės.

Volmerio vakarienė –  jau penktoji

Antrąją renginių ciklo dieną, liepos 11-ąją, veiksmas persikėlė į Skinijos slėnį ir „Senjorų dvaro“ rožyną. Vėžaičių parke vakarą pradėjo nemokamas Ingos Jankauskaitės koncertas, kuris patyrė pliaupiančio lietaus išbandymą.

Vėliau kviestiniai svečiai ir užsiregistravę dalyviai susirinko į jubiliejinę, penktąją „Volmerio vakarienę“, vykusią įspūdingoje „Senjorų dvaro“ aplinkoje. Šią vietą, kurioje grafų Volmerių laikais veikė dvaro bravoras, dabar širdingai puoselėja verslininkas Antonas Kontautas, geranoriškai padedantis ir bendradarbiaujantis su Vėžaičių kultūros centru.

Ne tik istorinė konferenciją, bet ir šventinį vakarą meistriškai vedusi Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė džiaugėsi, kad prieš penkerius metus gimusi idėja rengti Volmerio vakarienę šiandien tapo neatsiejamu Vėžaičių identiteto ženklu.

„Sukaupti turtingi istoriniai klodai yra neįkainojama dovana, leidžianti mums Vėžaičių istoriją atrasti ir kurti iš naujo. Ši jubiliejinė, jau penktoji, Volmerio vakarienė įrodo, kad dvariška kultūra, elegancija bei gili bendrystė yra gyva ir labai reikalinga mūsų bendruomenei. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam – rėmėjams, partneriams, pranešėjams ir svečiams – už tai, kad kartu kuriame šį stebuklą ir neleidžiame išblėsti grafų Volmerių palikimui“, – kalbėjo D.Ciparienė.

Kūrybišką iniciatyvą ir sėkmingą dvarų paveldo gaivinimą Vėžaičiuose pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas. Šis renginių ciklas tapo puikiu įrodymu, jog Vėžaičių kultūros centras, bendruomenė ir savivalda geba ne tik saugoti istoriją, bet ir paversti ją gyva, patrauklia tradicija. Vis labiau stiprėjančia  Volmerio vakarienės tradicija pasidžiaugė ir Seimo narys Alvydas Mockus.

„Senjorų dvaro“ rožyno apsuptyje vakaro nuotaikos nesugadino net bandęs krapnoti vasariškas lietus. Apie 100 vakarienės dalyvių (jais gali tapti visi užsiregistravusieji ir sumokėjusieji atitinkamą finansinį įnašą) mėgavosi „Brožių virtuvės“ paruošta puikia dviejų patiekalų degustacine vakariene bei vietinių naminių vynų edukacija. Dvarišką aurą stiprino smuikininkės Paulinos Daukšytės-Šereckienės atliekami populiarūs kūriniai bei Vėžaičių kultūros centro šokių ansamblio „Istorija“ (vadovė Ingrida Sutkienė) demonstruojami istoriniai šokiai.

Vilija BUTKUVIENĖ

Autorės nuotr.

Iš dvaro istorijos

Vėžaičių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios. Istorizmo stiliaus Vėžaičių dvaro sodybos ansamblio pastatai, išlikę nuo XIX a. pabaigos.  Yra žinoma, kad Vėžaičių dvaras Volmeriams priklausė nuo 1774 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) už nuopelnus tarnyboje skyrė Vėžaičių žemes Gardino pavieto maršalkai, LDK tribunolo raštininkui Kazimierui de Polenta Volmeriui.  Grafams Volmeriams dvaras priklausė 300 metų (valdė keturios Volmerių kartos).

Paskutinis iki 1934 m. dvarą valdė Vaclovas Volmeris. Jovaldymo metu pastatyti išlikę pietų vartų ir ūkvedžio namo ansamblis, arklidės, karvidės pastatai. Dvaras nukentėjo I Pasaulinio karo metu. V. Volmeris per karą buvo ištremtas į Vokietiją. Po žemės reformos išparceliavus dvaro žemes, pasikeitus ekonominėms sąlygoms ir politinei situacijai, V. Volmeris jau nesugebėjo ūkininkauti. Apie 1936 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Kostas Jašinskas. Jo valdymo metu nugriauta daug dvaro pastatų: tarp jų rūmai, mūrinė kalvė prie ūkinių pietų vartų, dviaukštis mūrinis dvaro raštininko namas, daugelis kitų, sunyko parkas, išardyta Skinijos krantinė. V. Volmeris mirė vienoje Vilniaus prieglaudų. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. 1944 m. K. Jašinskas ir sūnus Vytautas pasitraukė su vokiečiais. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais aktyviausiu Vėžaičių ūkinio gyvenimo centru buvo Samališkės bandymų stotis, įkurta dar 1935 m. buvusiame dvaro palivarke.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas