Vėžaitiškius erzina griuvėsiai ir netvarkingos gatvės
Į susitikimus su gyventojais seniūnijose rajono meras Vaclovas Dačkauskas vyksta kartu su Tarybos ir mero sekretore Rūta Zubiene.
„Išdalinkime štai prie gyvenvietės sklypus nemokamai jaunoms šeimoms statytis namus. Kurkime valstybę patys, kad mūsų žmonėms nereikėtų emigruoti“, – Vėžaičiuose pakiliai kalbėjo rajono meras Vaclovas Dačkauskas, atvykęs su kasmetine Savivaldybės ataskaita. Tačiau vėžaitiškiams labiau rūpėjo ne galimos valstybinės vizijos, o žemiški reikalai: apleisti, pavojų keliantys statiniai, kai kurios judrios, nesaugios ir netvarkytos gatvės, jų apšvietimas, vaikų ugdymo reikalai. Pasiklausyti mero susirinko vos 10 vėžaitiškių, nors čia susitikimas, priešingai nei Endriejave ir Judrėnuose, vyko po darbo valandų.
Kasmet po 2,2 mln. eurų
Šią savaitę Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas lankėsi seniūnijose ir pristatė praėjusių metų Savivaldybės veiklos ataskaitą. Pirmadienį mero dar laukia susitikimai su Gargždų ir Priekulės gyventojais. Ypač darbingas merui buvo pirmadienis, nes aplankytos net trys seniūnijos: Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių. Į susitikimus su gyventojais V. Dačkauską lydėjo Tarybos ir mero sekretorė Rūta Zubienė.
Pasiklausyti mero susirinko vos 10 vėžaitiškių, nors čia susitikimas, priešingai nei Endriejave ir Judrėnuose, vyko po darbo valandų. Pasak rajono vadovo, į susitikimus visose seniūnijose ateina tik po keliolika žmonių. „Kaimuose jau daug padaryta, pastatai atnaujinti, sukurta normali infrastruktūra. Tad gal ir nebėra tų klausimų daug, kad eitų aiškintis į susitikimą. Visose seniūnijose žmones labiausiai jaudina kelių būklė, žvyrkelių asfaltavimas, gatvių apšvietimas. Štai vienais metais, kai remontui buvo uždarytas tiltas Priekulėje, į susitikimą su manimi atėjo apie 200 gyventojų“, – sakė V. Dačkauskas.
Vėžaičiuose apžvelgęs praėjusių metų Tarybos ir Savivaldybės veiklą, finansinę rajono padėtį, kuri yra gana stabili, meras dar stabtelėjo ties demografiniais rodikliais, žemės ūkio rezultatais, kurie, anot jo, yra taip pat geri.
Iš viso to gardaus rajono pyrago Vėžaičiams kasmet atriekiama ne taip jau maža riekė – apie 2,2 mln. eurų. Tiek kainuoja seniūnijos, Kultūros centro, mokyklų ir kitų įstaigų išlaikymas, remontai, kelių bei aplinkos priežiūra ir kt. Šiemet numatytos didelės investicijos į Lapių pagrindinės mokyklos gyvenamojo korpuso rekonstrukciją, kurios vertė po konkurso, pasak mero, siekia 250 tūkst. eurų. Iš jų 180 tūkst. eurų skiria vokiečių „Lions“ klubas, o likusią dalį – 70 tūkst. eurų – padengs rajono iždas. „Čia galės apsigyventi iki 10 vaikų, o dar 2 kambariai bus skirti krizių šeimoms. Būtina remontuoti ir šios mokyklos bendrabutį, kuriame sąlygos vaikams, švelniai tariant, yra baisios. Tame pastate galėtų gyventi iki 95 moksleivių“, – teigė V. Dačkauskas.
Nori mokytis Vėžaičiuose
Vis dėlto susitikime su meru dalyvavę rudaitiškiai išreiškė norą, kad jų vaikai galėtų mokytis ne Lapių, o Vėžaičių pagrindinėje mokykloje. „Mūsų vaikai lanko darželį Vėžaičiuose, tarpusavyje susidraugauja, visi pereina į pirmąją klasę, o mes turime kažkodėl važiuoti į Lapius. Dar leidžiame vaikus į Muzikos mokyklą Gargžduose, tai yra labai nepatogu taip pirmyn atgal važinėti“, – kalbėjo Rudaičių gyventojas.
Susitikime dalyvavusi Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Rudaitytė pastebėjo, jog nemažai aplinkinių kaimų gyventojų norėtų leisti vaikus į Vėžaičius, tačiau jiems Švietimo skyrius nurodo laikytis teritorinio principo ir vežti atžalas tik į Lapius. „Vyresnieji veržiasi į miestą, kur daugiau pramogų. Ten perpildytos mokyklos, o pas mus jaunuoliai laisviau galėtų mokytis. Turime 2 autobusiukus, galime atsivežti vaikus. Trūksta tolygumo mokinių pavėžėjime, nyksta kaimo mokyklos, kai vaikai išvežami į miesto mokyklas“, – sakė S. Rudaitytė. Pasirodo, tėvai net deklaruoja gyvenamąją vietą Gargžduose, kad vaikai patektų į miesto mokyklas. Pasak mero V. Dačkausko, negalima statyti dirbtinių kliūčių žmonėms, jie turi teisę pasirinkti, į kokią ugdymo įstaigą leisti savo atžalas.
Pavojus – apgriuvę tvartai
Meras V. Dačkauskas atsakė į gyventojų klausimus dėl kelių greideriavimo, asfaltavimo, laistymo. Be kita ko, kelininkai skyrė lėšų išasfaltuoti kelią iki Rudaičių gyvenvietės, o rajono iždo lėšomis toliau bus asfaltuojamas kelias per pačią gyvenvietę. Rudaitiškiai replikavo, kodėl tik dabar asfaltas iki jų atėjo, nors gyvenvietė yra žymiai didesnė negu Ežaičių. Vėžaitiškiai išsakė nuogąstavimus dėl nesaugių Sodžiaus, o ypač Mokyklos gatvių, kuriomis į vieną įmonę nuolat zuja komercinis transportas, gi vaikams į mokyklą tenka eiti neapšviestu kelkraščiu. Tiesa, Mokyklos gatvę numatoma apšviesti, tačiau ne šiemet.
Dar didesnį nerimą žmonėms kelia baigiantys sugriūti ūkiniai pastatai. „Iki nelaimės ten – tik vienas žingsnis, nes vaikai yra smalsūs, visur mėgsta landžioti. Papūs vėjas, ir užgrius tie pastatai“, – nerimavo jauna vėžaitiškė. Apgriuvusių pastatų yra ir Lapiuose. Pasak gyventojų, tokių griuvenų savininkus reikėtų bausti, kelti turto mokesčius, kad jie susitvarkytų ar parduotų savo nenaudojamą turtą, kuris bjauroja aplinką ir kelia pavojų susižeisti. Pasak mero V. Dačkausko, yra numatytas didesnis 4 proc. turto vertės NT mokesčio tarifas, tačiau be atodairos irgi jo esą negalima skirti.
Trūksta vaikų žaidimų aikštelės
Rudaitiškiai skundėsi, kad vaikams nėra kur žaisti, o laisvos valstybinės žemės kaime nebėra nė pėdos, viskas išsidalinta. Pasak V. Dačkausko, vaikų užimtumas yra šventas reikalas, tad galima žemės sklypą ir nupirkti iš savininkų aikštelei įrengti. Gi Antkoptyje kitos problemos – vaikai turi puikią krepšinio aikštelę, nebemina purvyno, tačiau esą aplinkinių sklypų savininkai pyksta dėl toli skraidančių kamuolių ir net juos supjausto. Tad, pasak antkoptiškio, aikštelę būtina aptverti tvora, kad nebekiltų konfliktų.
Be kita ko, žmonės kalbėjo, kad reikėtų geriau greideriuoti kelius, greičiau nutiesti dviračių taką iki Gargždų, įvesti vandentiekį ir kanalizaciją į gyvenamas sodininkų bendrijas. Seniūnijos žemės ūkio specialistė pasiskundė merui, jog nuo metų pradžios jai panaikintas priedas prie algos, nors darbų nesumažėjo. Moteris prisipažino gaunanti į rankas tik 388 eurus. „Turiu aukštąjį išsilavinimą, 14 metų darbo stažą. Žemės ūkio skyriuje specialistai gauna po 30–40 proc. priedus prie algos, o seniūnijose dirbantiems specialistams juos „nuėmė“, – kalbėjo vėžaitiškė. Meras V. Dačkauskas pažadėjo nedelsdamas išsiaiškinti šią situaciją su Savivaldybės administracijos direktoriumi, taip pat pažadėjo gyventojams nepalikti be dėmesio jų išsakytų problemų.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
