Vicemerės poste – kūrybiškumo nestokojanti ekonomistė
Daugiau nei pusmetį Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas einanti Audronė BALNIONIENĖ neatsitiktinai kuruoja infrastruktūros sritį. Nors ji klasika ir žaismingumu spinduliuojanti dailiosios lyties atstovė, Audronė nevengia spręsti keblių ūkio klausimų. Net į savo namus Kalotėje nekviečia meistrų – jei tik kyla noras, sienas persidažo pati.
Apie jos kasdienybę, darbą ir pomėgius kalbėjomės darganotą, tačiau didžiųjų metų švenčių laukimu prisotintą gruodžio popietę.
Visuomeninė veikla įtraukė politikon
– Anksčiau dirbote verslo sektoriuje, kas paskatino pasukti į politiką?
– Tai susiklostė natūraliai. Iš prigimties esu smalsus ir aktyvus žmogus. Dirbdama versle rasdavau laiko ir visuomeninei veiklai. Kilo klausimai, kaip veikia miesto vadyba, kodėl vienose ar kitose vietose nėra automobilių stovėjimo aikštelių ir pan. Tas domėjimasis, visuomeninė veikla taip įtraukė, kad tapau Klaipėdos miesto tarybos nare. Buvau pakviesta įsilieti ir į Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus veiklą. Kadangi pati Gargžduose gimiau, augau, baigiau tuometę Gargždų 1-ąją vidurinę mokyklą, sutikau.
Vicemerės pareigos, kad ir kiek iššūkių tenka įveikti, man patinka. Kadangi jau dabar matau atliekamo darbo rezultatus, projektai juda, noriu tęsti šią veiklą. Tačiau jei kitoje kadencijoje tektų atsisveikinti su šiuo postu, nejaučiu panikos, man neatsivers smegduobė. Turiu daug įgūdžių, kuriuos galiu sėkmingai pritaikyti darbo rinkoje. Supraskime, kad žmoguje nekinta tik vardas, visa kita – profesija, pareigos – keičiasi. Ne veltui tapo madinga sakyti, jog reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos. Esu sąžininga sau: eidama vicemerės pareigas dedu maksimalias pastangas, kad išjudintume rajono sopulius, kurie jau daug metų neduoda ramybės gyventojams.
– Turite ekonomikos magistro laipsnį, pasidalinkite įžvalgomis: kokias spragas regite Klaipėdos rajono savivaldybės formuojamame jau 2020 metų biudžete?
– Tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžeto formavimas turi panašumų. Įsivaizduokime biudžetą kaip paveikslo rėmus, jie yra tokie, kokie yra. O tuose rėmuose turime nupiešti privalomąją dalį (apie 70 proc.) ir ką norime, pagal poreikius (apie 30 proc.). Bėda ta, kad bandoma tuos rėmus ištempti, tačiau visi supranta, kad sulaužyti rėmai gali subjauroti net paties gražiausio paveikslo vaizdą. Gaila, kad vis dar susiduriame su požiūriu, jog Savivaldybėje skirstomi valdiški pinigai. Tokiais atvejais visuomet klausiu: kaip jūs elgiatės savo namų ūkyje: ar perkate batus tam vaikui, kuriam suplyšo, ar tam, kuris dar turi tinkamus nešioti.
Ištekėjo už… Klaipėdos rajono
– Pati kaip žmogus esate taupi ar išlaidi? Kam negailite pinigų?
– Pinigus leidžiu vadovaudamasi racionalumo kriterijumi. Mane tėvai išmokė atsidėti ir juodai dienai, kuri, tikiuosi, niekada neateis. Kaip ir visi žmonės, planuoju savo išlaidas. Dažniausiai išsikeliu kažkokį tikslą ir jam taupau. Nepaisant to tenka pripažinti, kad turiu ir moteriškų silpnybių: piniginę plačiau atveriu kokybiškiems batams ir rankinukams.
– Ar ilgai sugaištate, kol išsiruošiate į darbą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje?
– Ne, susiruošiu greitai. Esu punktualus žmogus, jei pavėluoju, tai tik kelias minutes. Juk būna, kad eini, sutinki žmogų ir neužtenka tik pasisveikinti. Punktualumas – tai pagarbos tiek sau, tiek aplinkiniams išraiška.
– Jūsų biografijoje 2 vaikai: 25 m. Agnė ir 18 m. Arnas. Papasakokite apie juos.
– Tai Dievo dovana, mano turtas. Mūsų ryšys labai stiprus. Abu vaikus nuo mažų dienų vesdavausi į spektaklius, koncertus, visuomenines akcijas. Mes kartu pokštaujame, krečiame išdaigas, dainuojame automobilyje – mūsų laikas kartu turiningas ir niekada neprailgstantis.
Agnės ir Arno charakteriai labai skirtingi. Agnė yra plataus spektro medijos specialistė, šį pavasarį susituokė ir gyvena Anglijoje. Sūnus mokosi dvyliktoje klasėje.
– Esate šarminga moteris, turbūt nestokojate aplinkinių dėmesio, juolab kad esate išsiskyrusi. Koks vyras galėtų atsirasti šalia Jūsų?
– Ištekėjau už Klaipėdos rajono (juokiasi – aut. past.). Gyvenu visavertį gyvenimą, kuriame ir darbas, ir asmeninis gyvenimas mane tenkina.
Pomėgiais gražina interjerą
– Kaip pailsite po darbo dienos? Kokie Jūsų pomėgiai?
– Jų nemažai, tačiau dabar lieka mažiau laiko, nes būna, kad iš darbo po įvairių susitikimų, renginių grįžtu į namus Kalotėje ir 19, ir 21 val. Darbo valandų neskaičiuoju. Jaučiu kūrybinį polėkį, todėl mano pomėgių sąraše ir tapymas, ir dekupažas, ir vėlimas iš vilnos. Apsilankiusieji mano namuose gali įvertinti kūrybinius gebėjimus.
Daug kas mane gąsdino, kai kraustėmės iš buto į namą, esą tai reikalaus daug priežiūros ir pan. Tačiau aš nevengiu atsakomybės. Man malonu ir žolę pjauti, ir gėlynus prižiūrėti, ir pomidorus, agurkus šiltnamyje auginti. Tiesa, tie laikai, kai pusę dienos marinuodavome agurkus ar virdavome uogienes, jau praeity. Dabar viską sprendžiame kūrybiškai. Mūsų daržo lysvės, pakeltos, kur tik įmanoma, augalai sodinami į prakirptos plėvelės plotus, kad vėliau nereiktų laiko gaišti ravint. Šiltnamio takelis išklotas dirbtine žole. Kam gaišti laiką lysvėms ravėti, jei galima tuo metu paskaityti knygą ar nuvažiuoti prie jūros. Neapsikrauname papildomais darbais, kasdienius rūpesčius sprendžiame kūrybiškai.
– Kokių dovanų laukiate po šių metų šv. Kalėdų eglute?
– Jau labai seniai turime tradiciją rašyti Kalėdų Seneliui laiškus. Nors vaikai užaugo, ši tradicija išliko. Aišku, laiškų turinys keitėsi, jie tobulėjo, buvo daromi net „Exel“ programa. Aš ne tik sau, bet ir visiems linkiu visas 365 metų dienas rasti po kasdienos eglute šiltų akimirkų. Emocinių dalykų nenusipirksi, juos reikia patirti. Tai yra svarbiausia gyvenime. Šių metų Kalėdas mes nusprendėme sutikti šiltuosiuose kraštuose, tad šilumos, manau, gausime ne tik dvasinės, bet ir saulės bučinių.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
