Vienos mokyklos tuštėja, kitos – perpildytos

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.: uždarius nuostolingą Drevernos pagrindinę mokyklą, 5–8 klasių mokiniai, kurie dabar mokosi jungtinėse klasėse, būtų pavėžėjami į Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją.

 

Rytojaus rajono Tarybos posėdyje – seniai nematyta sprendimų projektų gausa – politikams teks išgvildenti net 54 darbotvarkės klausimus, išklausyti 11 informacijų, tačiau paprastai dar būna ir papildomų klausimų, kurie pateikiami posėdžio dieną. Tiesa, nemaža dalis klausimų – tai greitai „nubalsuojamos” Savivaldybės įstaigų ataskaitos ar gatvių pavadinimai, tačiau „karštų“ klausimų šiame posėdyje irgi bus pakankamai.

Mažiausia, bet ir brangiausia?

Švietimo, kultūros ir sporto komitete (pirmininkė Rasa Petrauskienė) taip pat netrūko diskusijų, ypač, kaip ir priklauso, švietimo klausimais. Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pristatė Drevernos pagrindinės mokyklos reorganizavimo projektą – prijungti ją prie Drevernos darželio, kuris nuo šių metų rugsėjo 1 d. pakeistų pavadinimą į mokyklą-darželį.

Pasak A. Petravičiaus, apie Drevernos mokyklos reorganizavimą kalbėta jau pernai, nes tai mažiausia mokykla ne tik rajone, bet ir visoje Klaipėdos apskrityje. Šiuo metu mokykloje mokosi tik 24 vaikai. Tačiau dirba net 18 mokytojų, dar yra beveik 10 etatų, skirtų ūkvedžiui, sekretorei, vyr. buhalterei, darbininkams, kompiuterių priežiūros inžinieriui, valytojoms, sargams. Šie etatai finansuojami iš rajono biudžeto.

Pernai mokyklos išlaikymas siekė net 173, 2 tūkst. eurų (iš rajono biudžeto – 67,9 tūkst. eurų), šiemet – 157,7 tūkst. eurų. Vienam mokiniui tenkančios išlaidos per metus sudarė 6, 5 tūkst. eurų. Uždarius mokyklą, pradinių klasių moksleiviai mokytųsi Drevernos mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių mokiniai, kurie dabar mokosi jungtinėse klasėse, būtų pavėžėjami į Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją.

Apkarpys ir kitas

Komiteto posėdyje į klausimą, kokioms dar mokykloms kyla grėsmė išnykti dėl mažo mokinių skaičiaus, A. Petravičius atsakė, jog švietimo politikoje einama prie to, kad mokiniai nebesimokytų jungtinėse klasėse, nes taip smarkiai nukenčia ugdymo kokybė. Kaimo vaikai turi būti pavėžėjami iki didesnių, geresnių mokyklų. Tad reorganizavimo grėsmė pakibo virš Judrėnų, Pašlūžmio, Šiūparių mokyklų.

Svarstant ateinančių mokslo metų klasių komplektų skaičių, Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre siūloma nebekomplektuoti 9–10 klasės. Šiemet čia jau nebeliko devintokų, o mokosi tik vienas aštuntokas.

Panaši padėtis ir Šiūparių pagrindinėje mokykloje, čia taip pat neturėtų likti 9–10 klasės, 9 klasės ir šiemet nelikę, o mokosi tik 4 aštuntokai. Mokykla neteks pagrindinės statuso, taps daugiafunkciu centru. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, yra gautas 4 aštuntokų tėvų prašymas, kad mokykloje vis tik būtų komplektuojama devintoji klasė. „Tai rajono biudžetui kainuotų papildomai 17 tūkst. eurų. Vos ne vos rajone išsiverčiame su mokinio krepšelio lėšomis švietimo poreikiams, atlyginimams, tad papildomos išlaidos tikrai nėra reikalingos“, – sakė A. Petravičius. Panaikinus 9–10 klasių komplektus Šiūparių mokykloje, mokytojai be darbo neliktų, nes dauguma jų važinėja iš Gargždų kaip antraeilininkai.

Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinėje mokykloje kitų metų rugsėjį žada mokytis 52 vaikai, tačiau iš jų tik 3 septintokai, po šešis 8–10 klasių mokinius. Šioje ugdymo įstaigoje taip pat yra kai kurios jungtinės klasės. Labai mažučiai yra mokyklų pradinių klasių skyriai gyvenvietėse. Štai kitais mokslo metais Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Pėžaičių skyrius turės iš viso 19 mokinukų, Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyrius – 16, Jakų – 13 pradinukų, Drevernos mokykla-darželis – 10, Kretingalės pagrindinės mokyklos Girkalių skyrius – 12, Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyrius – 14, Kvietinių mokykla-darželis – 16. Visi šie mokinukai mokosi jungtinėse klasėse. Daugiausiai pradinukų tarp kaimiškųjų mokyklų turi Vėžaičiai, Ketvergiai, Dovilai bei sparčiai augantys Slengiai.

Mokysis daugiau moksleivių

Švietimo skyriaus duomenimis, rajono švietimo įstaigose bendras 1–12 klasių komplektų skaičius 2017–2018 m. m., palyginti su šiais, turėtų didėti vienu komplektu. Šiais mokslo metais rajono mokyklose mokosi 4894 mokiniai, kitais metais mokyklos tikisi sulaukti 4959 vaikų.

Švietimo, kultūros ir sporto komitete įsižiebė diskusija apie tai, ką daryti dėl augančios mokyklos paklausos Slengiuose, kur dėtis pradinukams, kol naujas pastatas dar nepastatytas. Pasak komiteto nario Raimondo Simonavičiaus, nelogiška turėti dvi priešmokyklinio ugdymo grupes, ir tik vieną pradinukų klasę.

„Tarp tėvų kyla vos ne muštynės, nuo 4 ryto eilėje stovėjo žmonės, kad tik vaikas patektų į tą vieną pirmąją klasę. O kur dėtis antrosios grupės vaikams? Su savo būsimais pirmokėliais turime keliauti į Klaipėdą, o ten irgi viskas užimta. Siunčia mus važiuoti per visą miestą į pietinį rajoną. Jeigu ugdome darželinuką, turime sudaryti sąlygas mokytis ir pradinukui“, – sakė R. Simonavičius. Jo nuomonę palaikė ir kai kurie kiti komiteto nariai.

Svarstyta gal dar vienai pirmokėlių klasei būtų galima skirti patalpą kultūrinei veiklai nuomojamose patalpose Slengiuose, gal perkelti į Jakus, nors ten, anot A. Petravičiaus, naujai klasei vietos tikrai nėra. Anot jo, Slengiuose vis tik aktualesnė darželio, o ne mokyklos problema. Tikimąsi, kad savo nuomonę dėl pradinių klasių poreikio išsakys ir pačios vietos bendruomenės. Kitais metais Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre pradinėse klasėse mokysis 78 vaikai: trečiokų – 18, kitose klasėse – po 20.

Milijoną skolinsis statyboms

Šiemet rajono Savivaldybė planuoja paimti iš banko 996 tūkst. eurų ilgalaikę paskolą strateginio veiklos plano 2017 m. programose numatytiems investiciniams projektams įgyvendinti. Didžioji šių lėšų dalis tenka švietimo sektoriui: modernizuoti Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastatą, statyti pastatą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui prie Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro, taip pat modernizauoti Dovilų etninės kultūros centro pastatą. Teigiama, kad skolindamąsi Savivaldybė neviršys skolinimosi limitų, nors šių metų kovo 14 d. bendra skola siekė įspūdingą sumą – 6,8 mln. eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content