Yra dėl ko nustebti ir pasimokyti
Kiekviena kelionė yra nauja patirtis. Neseniai su piligrimais teko lankytis nuostabioje šalyje Maltoje. Ji labai nedidelė, kaip nedidelė ir Lietuva, tačiau šioje irgi ES šalyje yra ko mums pasimokyti. Ypač švietimo, tarpusavio bendravimo srityje. Tik ar mums įdomus yra geras pavyzdys?
Senovinės šventyklos, švelnus klimatas, krištolinio skaidrumo jūra, svetingi salos gyventojai, saugumas, – visa tai mums kelia malonią nuostabą.
Maltoje nematėme gatvėse bėgiojančių, rėkaujančių, dykinėjančių vaikų, nes jie kartu su šeimos nariais laisvalaikį leidžia namuose drauge gamindami maistą, bendraudami ir žiūrėdami televizorių. Užtat prie architektūros paminklų matėme daug mokinių ekskursijų, kartu su auklėtojomis daug iškylaujančių darželinukų prie jūros.
Gidė pasakojo, jog Maltoje puikiai sutvarkyta švietimo sistema, čia labai gerbiami pedagogai.
Maltos vaikai nuo 3 iki 5 metų amžiaus priimami į vaikų lopšelį darželį. Mokslas privalomas nuo penkerių iki šešiolikos metų. Švietimo sistema čia sukurta panaši kaip britų, mat anksčiau šalis buvo jų kolonija. Maltoje labai didžiuojamasi, jeigu esi baigęs koledžą ar universitetą Didžiojoje Britanijoje. Net eismas vyksta taip pat kaip Britanijoje.
Pradinėje mokykloje klasėse yra nuo aštuonių iki dešimt vaikų. Mokytojui pamokoje talkina vienas ar du pagalbininkai. Rūpinamasi vaikų saugumu ir privatumu, neleidžiama mokinių fotografuoti, mokyklos durys rakinamos. Moksleiviai dėvi uniformas.
Šioje nuostabioje šalyje nėra draudimų, susijusių su alkoholiu. Tačiau viešose vietose per visą kelionės laiką nematėme nė vieno išgėrusio žmogaus, nematėme net su alaus buteliu. Tiesa, vakarienės metu kavinėse, restoranuose išgeriama viena kita taurė vyno. Tačiau labai saikingai ir kultūringai.
Malta – itin tikinčių žmonių šalis, net 92 proc. yra tikri katalikai. Nedidelėje šalyje yra daugiau kaip 70 veikiančių bažnyčių. Maltiečių visuomenė yra išlaikiusi visuotiną neigiamybių smerkimą ir laikosi Dešimties Dievo įsakymų. Maltoje tik visai neseniai buvo panaikintas draudimas skirtis šeimoms. Šalyje per metus išsiskyrė vos šešios poros. Ir saloje stūksančiame kalėjime kaliniai skaičiuojami tik dešimtimis. Mažesniuose miesteliuose ar kaimuose net namų durys nerakinamos.
Maltoje žemę, kurią labai sunku įdirbti ir kuri per metus duoda tris derlius, galima parduoti ir užsieniečiams, tačiau ji laikoma tokia didele vertybe, kad niekas to nedaro.
Akivaizdu, kad šioje šalyje dar tebegyvuoja stiprios moralinės nuostatos. Tikriausiai tam padeda tikėjimas, tikriausiai dėl to klostosi geri santykiai šeimose. Puiki švietimo sistema ugdo motyvuotą jaunąją kartą. O kodėl mes negalėtume paimti pavyzdžio iš Maltos?
Regina KERNAGIENĖ
